Alandai

Alandai šved. Landskapet Åland suom. Ahvenanmaan maakunta
Alandų herbas (Išsamiau) (Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Suomija
Administracinis centras	Mariehamnas
Gubernatorius	Peter Lindbäck
Gyventojų (2009)	27 700
Plotas	1 527 km²
Tankumas (2009)	18 žm./km²
Tel. kodas	+358

Alandai (šved. Åland, suom. Ahvenanmaa) – Suomijai priklausančios salos Baltijos jūroje ties Botnijos įlanka, tarp Turku ir Stokholmo. Iš viso apie 6500 salų (gyvenamų – apie 80), kurių bendras plotas – 1527 km²; gyventojų – 27 700 (2009), daugumą sudaro švedai. Salos sudaro autonominį Suomijos lenį. Salas nuo Švedijos skirianti Baltijos jūros dalis dar vadinama Alandų jūra.

Didžiausios salos – Alandas, Lemlandas, Ekerė (Eckerö), Fėglė (Föglö), dauguma uolėtos, sudarytos iš granito. Administracinis centras – Marienhamnas.

Istorija

Salos apgyvendintos jau bronzos ir geležies amžiais, pirmajame tūkstantmetyje čia gyveno šiaurės germanai, XI-XII amžių sandūroje atsikraustė švedai. Nuo tada priklausė Švedijai kaip Suomijos (Osterlando) dalis ir buvo traktuojamos kaip atskira istorinė provincija.

Švedijai pralaimėjus 1808 – 1809 m. karą su Rusijos imperija, Alandų salos ir Suomija atiteko Rusijai. Nuo 1917 m. – nepriklausomos Suomijos dalis, greitai kilo atskyrimo nuo Suomijos idėjos (Alandų klausimas) ir 1922 m. pripažinta savivalda ir atskiras parlamentas. Buvo traktuojama kaip provincija ir regionas kartu.

Nuo 1957 m. – Šiaurės Tarybos narė, nuo 1984 m. turi atstovą Šiaurės Ministrų Taryboje.

Ekonomika

Salų ekonomikoje labiausiai dominuoja laivyba, prekyba ir turizmas. Laivyba sudaro net 40 % visos Alandų ekonomikos. Daugelis laivybos kompanijų yra mažos ir jose dirba apie 10 darbuotojų. Maisto pramonėje yra svarbi vietinė žvejyba ir ūkinė veikla.

2004 m. salos nedarbo lygis siekė 1,8 %. Remiantis 2006 m. Eurostat duomenimis Alandai buvo 20 Europos Sąjungos regionas pagal turtingumą iš 268 regionų. Salose itin paplitęs atsiskaitymas Švedijos kronomis.

Šaltiniai

Šablonas:Link FA