Keksholmo grafystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Keksholmo grafystė
Kexholms län
Naval Ensign of Sweden.svg
1617 – 1721 Naval Ensign of Sweden.svg
 
Flag of Russia.svg
Kexholms läns vapen under den svenska tiden, Nordisk familjebok.png
Ortus-imperii-suecorum.png
Grafystė buvo Karelijos dalis
Valstybė: Švedijos vėliava Švedija
Hercogystė: Karelijos hercogystė
Administracinis centras: Keksholmas

Keksholmo grafystė (šved. Kexholms län, suom. Käkisalmen lääni, arba Keksholmo lėnas) buvo Švedijos karalystės administracinis vienetas nuo 1617 iki 1721 metų, kuomet pietinė jos dalis atiteko Rusijos imperijai pagal Niustado sutartį.

Grafystės sostinė buvo Keksholmas (suom. Käkisalmi, karel. Karjala), šiandieninis Priozerskas.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šią teritoriją Švedija gavo iš Rusijos kartu su Ingrijos kunigaikštyste 1617 m. pagal Stolbovo sutartį. Grafystės ribos buvo Lieksa šiaurėje ir Hyrsylä rytuose. Pietuose grafystė ribojosi su Vyborgo ir Niusloto grafyste.

Po Didžiojo šiaurės karo dalis šios teritorijos 1721 m. atiteko Rusijai, o likusi teritorija buvo prijungta prie Savolos ir Kymengardo grafystės (šved. Savolax och Kymmenegårds län, suom. Savonlinnan ja Kymenkartanon lääni), o likusi - prie Vyborgo ir Niusloto grafystės. 1743, po Rusijos-Švedijos karo kita jos pietinė dalis atiteko Rusijai pagal Abo sutartį. Šios teritorijos tapo Rusijos Vyborgo gubernija, kuri taip pat žinoma kaip Senoji Suomija.

Po rusų pergalės Suomijos kare 1809 Švedija atidavė visą savo teritoriją Suomijoje Rusijai pagal Fridrikshamno sutartį, iš jos buvo sukurta atskira kunigaikštystė. 1821 Rusija prijungė Vyborgo guberniją prie Didžioji Suomijos kunigaikštystė.