Sofija Smetonienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
| vardas = {{{{{subst|}}}PAGENAME}} |
| vardas = {{{{{subst|}}}PAGENAME}} |
||
|fonas= edu |
|fonas= edu |
||
| paveikslėlis = |
| paveikslėlis = Sofija Chodakauskaite-Smetoniene.jpg |
||
| paveikslėlio apibūdinimas = |
| paveikslėlio apibūdinimas = |
||
| paveikslėlio dydis = |
| paveikslėlio dydis = |
||
20:45, 31 rugpjūčio 2012 versija
| Sofija Smetonienė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1885 m. sausio 13 d. Gavenoniai, Pašvitinio valsčius |
| Mirė | 1968 m. gruodžio 28 d. (83 metai) Klivlendas, JAV |
| Tėvai | Antanas Chodakauskas Marija Chodakauskaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Antanas Smetona |
| Vaikai | Marija Valušienė Birutė Julius |
| Išsilavinimas | Mintaujos gimnazija |
Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė (1885 m. sausio 13 d. Gavenoniai (dabar Šiaudiniai), Pašvitinio valsčius, Šiaulių apskritis – 1968 m. gruodžio 28 d. Klivlendas, JAV) – Lietuvos visuomeninė veikėja, 1-ojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos žmona, 1919–1920 m. ir 1926–1940 m. pirmoji valstybės dama.
Biografija
Gimė dvarininkų Antano Chodakausko ir Marijos Chodakauskaitė-Chodakauskienės šeimoje. Sofijos krikšto motina buvo tėvo sesers dukra – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė[1]. Mokslus ėjo Mintaujos gimnazijoje. Baigusi mokslus apsigyveno pas tėvus naujai įgytame dvare Sebentiškyje, N. Radviliškio valsčiuje Biržų apskrityje. Čia 1903 m. per Kalėdas įvyko A. Smetonos ir Sofijos sužieduotinės. A. Smetona ir prieš tai buvo artimas Chodakauskų šeimai. Nuo 1895 m. jis keletą vasarų dirbo pas juos namų mokytoju[2].
1904 m. po vestuvių apsigyveno Vilniuje. Čia greit pelnė visuotinį lietuvių liaudies ir inteligentų simpatijas. I pasaulinio karo metu vadovavo šalpos ir globos organizacijai.
1919 m. persikėlė gyventi į Kauną, dalyvavo labdaros veikloje. Kai A. Smetona buvo išrinktas Lietuvos prezidentu, tapo pirmąja valstybės dama, buvo aktyvi moterų judėjimo veikėja[3], Vytauto Didžiojo muziejus statybų komiteto iždo globėja[4], V. Kudirkos mokyklos statybos fundatorė[5].
Po Maskvos ultimatumo, 1940 m. birželio mėn. kartu su vyru pabėgo į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją ir pagaliau – į Klivlendą (JAV), kur gyveno jų sūnus Julius.
Šeima
1904 m. rugpjūčio 14 d. Pašvitinio bažnyčioje[6] Sofija Smetonienė ištekėjo už Antano Smetonos. Jie susilaukė trijų vaikų:
- dukra Marija (1906–1992 m.) – ištekėjo už Aloyzo Valušio.
- dukra Birutė (1906–1909 m.).
- sūnus Julius (1913–1974 m.) – buvo vienas geriausių tarpukario Lietuvos tenisininkų[7]. Žmona Birutė Nasvytytė.
Šaltiniai
- ↑ Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ryšiai su Pakruojo kraštu
- ↑ Akiras Biržys „Lietuvos miestai ir miesteliai. II tomas. Biržų apskritis“, Kaunas, 1932 m. 156 psl.
- ↑ [http://www.archyvai.lt/exhibitions/moterys/n17.htm MOTERŲ VISUOMENINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA TARPUKARIO LIETUVOJE]
- ↑ 1930-ieji – Vytauto Didžiojo metai
- ↑ V. Kudirkos mokykla
- ↑ Pašvitinio bažnyčia
- ↑ Tarpukario sportas: su Prezidento „palaiminimu“ (VI dalis)