Sofija Smetonienė
| Sofija Smetonienė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1885 m. sausio 13 d. Gavenoniai, Pašvitinio valsčius |
| Mirė | 1968 m. gruodžio 28 d. (83 metai) Klivlendas, JAV |
| Tėvai | Antanas Chodakauskas Marija Chodakauskaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Antanas Smetona |
| Vaikai | Marija Valušienė Birutė Julius |
| Išsilavinimas | Mintaujos gimnazija |
Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė (1885 m. sausio 13 d. Gavenoniai (dabar Šiaudiniai), Pašvitinio valsčius, Šiaulių apskritis – 1968 m. gruodžio 28 d. Klivlendas, JAV) – Lietuvos visuomeninė veikėja, 1-ojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos žmona, 1919–1920 m. ir 1926–1940 m. pirmoji valstybės dama.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė dvarininkų Antano Chodakausko (1850-1925) ir Marijos Joanos Chodakauskaitės-Chodakauskienės (1852-1910) šeimoje. Sofijos krikšto motina buvo tėvo sesers dukra – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.[1] Mokslus ėjo Mintaujos gimnazijoje. Baigusi mokslus apsigyveno pas tėvus naujai įgytame dvare Sebentiškyje, N. Radviliškio valsčiuje Biržų apskrityje. Čia 1903 m. per Kalėdas įvyko A. Smetonos ir Sofijos sužieduotinės. A. Smetona ir prieš tai buvo artimas Chodakauskų šeimai. Nuo 1895 m. jis keletą vasarų dirbo pas juos namų mokytoju.[2]
1904 m. po vestuvių apsigyveno Vilniuje. Čia greit pelnė lietuvių liaudies ir inteligentų simpatijas. I pasaulinio karo metu vadovavo šalpos ir globos organizacijai.
1919 m. persikėlė gyventi į Kauną, dalyvavo labdaros veikloje. Kai A. Smetona buvo išrinktas Lietuvos prezidentu, tapo pirmąja valstybės dama, buvo aktyvi moterų judėjimo veikėja,[3] Vytauto Didžiojo muziejaus statybų komiteto iždo globėja,[4] V. Kudirkos mokyklos statybos fundatorė.[5]
Po Tarybų Sąjungos ultimatumo, 1940 m. birželio mėn. kartu su vyru pabėgo į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją ir pagaliau – į Klivlendą (JAV), kur gyveno jų sūnus Julius.
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1904 m. rugpjūčio 14 d. Pašvitinio bažnyčioje[6] Sofija Smetonienė ištekėjo už Antano Smetonos. Jie susilaukė trijų vaikų:
- dukra Marija (1905–1992 m.) – ištekėjo už Aloyzo Valušio.
- dukra Birutė (1906–1909 m.).
- sūnus Julius (1913–1974 m.) – buvo vienas geriausių tarpukario Lietuvos tenisininkų.[7] Žmona Birutė Nasvytytė.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ryšiai su Pakruojo kraštu
- ↑ Akiras Biržys „Lietuvos miestai ir miesteliai. II tomas. Biržų apskritis“, Kaunas, 1932 m. 156 psl.
- ↑ MOTERŲ VISUOMENINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA TARPUKARIO LIETUVOJE Archyvuota kopija 2014-01-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 1930-ieji – Vytauto Didžiojo metai
- ↑ V. Kudirkos mokykla
- ↑ Pašvitinio bažnyčia Archyvuota kopija 2009-06-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Tarpukario sportas: su Prezidento „palaiminimu“ (VI dalis)