Pažaislis

Pažaislis – Kauno miesto teritorija į pietryčius nuo Petrašiūnų, šiaurės vakariniame Kauno marių krante, Kauno marių regioniniame parke.

Garsus Pažaislio vienuolyno ansamblis. Yra parkas, paplūdimys, jachtklubas, keleivinių laivų prieplauka, įsikūręs Pažaislio kultūros ir turizmo centras. Vasarą vienuolyne vyksta muzikos festivaliai, Žolinės atlaidai. Pažaislį nuo miesto skiria vandens jėgainė. Didelę Pažaislio dalį užima Pažaislio šilas.

Pažaislio Taikos kalno ąžuolas yra storiausias Kauno apskrityje, apie 600 metų amžiaus. Jo apimtis 5,15 m, aukštis 21 m, auga prie Pažaislio vienuolyno tvoros.

Istorija

XVII a. viduryje minimas Pažaislio dvaras, priklausęs Oborskiams. LDK kancleris Kristupas Žygimantas Pacas 1664 m. nupirko iš Kauno žemės teismo teisėjo Samuelio Oborskio Pažaislio dvarą ir dovanojo jį vienuoliams kamalduliams, taip pat įsipareigojo duoti 40 000 zlotų 12 vienuolių išlaikymui. Pirmiausia pastatyti vienuolių atsiskyrėlių (emeritų) mediniai nameliai ir Šv. Onos bažnytėlė. 1667 m. rudenį padėtas mūrinės bažnyčios kertinis akmuo.

Po 1831 m. sukilimo numalšinimo caro Nikolajaus I įsakymu 1832 m. vienuolynas uždarytas ir perduotas pravoslavų vienuoliams. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1920 m. Pažaislyje įsikūrė iš Čikagos atvykusios seserys kazimierietės.

1946 m. prijungtas prie Kauno miesto. 1951–1964 m. Pažaislyje buvo psichoneurologijos ligoninė. Iki pastatant Kauno HE beveik visas Pažaislis buvo į šiaurės rytus nuo vienuolyno 54°52′50″ š. pl. 24°01′40″ r. ilg..

2001 m. lapkričio 3 d. Pacų palaikai sugrąžinti ankstesniąją palaidojimo vietą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
Po Pirmojo pasaulinio karo	Pažaislio valsčiaus centras	Kauno apskritis
1946–2000 m.	?	Kauno miestas
2000–	Petrašiūnų seniūnija	Kauno miesto savivaldybė

Žymūs žmonės

• Vienuolyne palaidotas senojo Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas (1798–1870).
• Pažaislyje palaidotas italų architektas Liudvikas Fredas. Vienuolyną statė 12 metų, vėliau tapo broliu kamalduliu.
• Pažaislyje palaidotas italų architektas Karlo Putini (m. 1682)
• Pažaislio bažnyčios rūsyje palaidoti fundatoriai Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684) ir jo žmona Klara Genovefa Izabelė grafaitė de Maiji (Mailly) Laskaris (m. 1685)
• Vienuolyną po brolio mirties statė Karlo Putini brolis Pietro Putini. Taip pat padėjo statyti architektai Joanes Merli, Peretti, Mikalojus Wohlscheidas. Po Kristupo Žygimanto Paco mirties darbus tęsė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sekretorius Mykolas Kazimieras Pacas. Jam talkino italai tapytojai Delbent, Mykolas Archangelas Palloni da Campi. Vienuolyno statybos darbus parėmė Vilniaus vyskupai Kazimieras Ancuta ir Konstantinas Bžostovskis, pašventinęs bažnyčią 1712 m.
• 1828–1829 m. vienuolyne gyveno lietuvių poetas Antanas Strazdas.
• Pažaislio vienuolyne 1837 m. ir 1847 m. lankėsi Rusijos caras Nikolajus I.
• 1920–1934 m. gyveno vienuolė Marija Kazimiera Kaupaitė.
• Vienuolyno bažnyčios šventoriuje palaidotas mons. Vincentas Dargis. 1920–1940 m. bažnyčios rektorius, kazimieriečių Dvasios tėvas, kongregacijos rėmėjas.

Nuorodos

• Pažaislis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 803 psl.
• Pažaislis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 337
• Pažaislis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 525 psl.
• Pažaislis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 305 psl.
• Pažaislis. Algimantas Miškinis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 337
• Pažaislio kultūros ir turizmo centras

Nuotraukos

• 
• 
•