Kiauna: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
| Vikiteka = |
| Vikiteka = |
||
}} |
}} |
||
'''Kiauna''' – nedidelė [[Lietuvos upė]] [[Ignalinos rajonas|Ignalinos]] ir [[Švenčionių rajonas|Švenčionių]] rajonuose. Teka [[Labanoro giria|Labanoro miškais]], dalis vagos priklauso [[Aukštaitijos nacionalinis parkas|Aukštaitijos nacionaliniam parkui]]. Prasideda [[Kiaunas|Kiauno]] [[ežeras|ežero]] š. r. gale (Ignalinos rajonas). Prie [[Šakališkė]]s kaimo, netoli [[Kaltanėnai|Kaltanėnų]] miestelio, įteka į [[Žeimena|Žeimenos]] upę (Švenčionių rajonas). Kai kuriuose šaltiniuose Kiauna traktuojama kaip Vyžintos ir [[Aiseta|Aisetos]] upelių tęsinys. |
'''Kiauna''' – nedidelė, valstybinės reikšmės [[Lietuvos upė]] [[Ignalinos rajonas|Ignalinos]] ir [[Švenčionių rajonas|Švenčionių]] rajonuose. Teka [[Labanoro giria|Labanoro miškais]], dalis vagos priklauso [[Aukštaitijos nacionalinis parkas|Aukštaitijos nacionaliniam parkui]]. Prasideda [[Kiaunas|Kiauno]] [[ežeras|ežero]] š. r. gale (Ignalinos rajonas). Prie [[Šakališkė]]s kaimo, netoli [[Kaltanėnai|Kaltanėnų]] miestelio, įteka į [[Žeimena|Žeimenos]] upę (Švenčionių rajonas). Atstumas iki Žeimenos žiočių 75,6 km. Kai kuriuose šaltiniuose Kiauna traktuojama kaip Vyžintos ir [[Aiseta|Aisetos]] upelių tęsinys. |
||
[[Upė]] labai vingiuota, gausiai maitinama vandens šaltinių, didelėje vagos dalyje [[Smėlis|smėlinga]], [[Žvyras|žvyringa]] ar [[Akmuo|akmeninga]], daug sraunių ir seklių vietų, yra akivarų, o šalia jos nemažai [[pelkė]]tų vietų, keletas statesnių šlaitų. [[Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika|Sovietų]] laikais nuo [[Kūriniai|Kūrinių]] kaimo buvo iškasta tiesi vaga į [[Gilūtas|Gilūto]] ežerą. Dėl dirbtinės tiesios vagos ežeras pradeda užželti ties vieta, kur Kiauna į jį įteka. Prieš tai Kiauna tekėjo natūralia vaga pro [[Sklenskas|Sklensko]] (nusausintas ir jo vietoje yra [[Kūrinių pelkė]]) ir [[Sekluotis|Sekluočio]] ežerus į [[Žeimena|Žeimeną]]. Sklensko ežeras buvo numelioruotas ir vietoj jo dabar telkšo [[Kūrinių pelkė]]. Senvagė yra išlikusi ir iki šių laikų. Dar [[XX a.]] aštuntame dešimtmetyje upė buvo labai žuvinga, klestėjo daug ir įvairių žuvų rūšių, bet dėl intensyvaus brakonieriavimo ir kitų nepalankių žuvims aplinkybių jų labai žymiai sumažėjo. Iš joje gyvenančių [[Žinduoliai|žinduolių]] pasitaiko [[Bebras|bebrų]]. |
[[Upė]] labai vingiuota, gausiai maitinama vandens šaltinių, didelėje vagos dalyje [[Smėlis|smėlinga]], [[Žvyras|žvyringa]] ar [[Akmuo|akmeninga]], daug sraunių ir seklių vietų, yra akivarų, o šalia jos nemažai [[pelkė]]tų vietų, keletas statesnių šlaitų. [[Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika|Sovietų]] laikais nuo [[Kūriniai|Kūrinių]] kaimo buvo iškasta tiesi vaga į [[Gilūtas|Gilūto]] ežerą. Dėl dirbtinės tiesios vagos ežeras pradeda užželti ties vieta, kur Kiauna į jį įteka. Prieš tai Kiauna tekėjo natūralia vaga pro [[Sklenskas|Sklensko]] (nusausintas ir jo vietoje yra [[Kūrinių pelkė]]) ir [[Sekluotis|Sekluočio]] ežerus į [[Žeimena|Žeimeną]]. Sklensko ežeras buvo numelioruotas ir vietoj jo dabar telkšo [[Kūrinių pelkė]]. Senvagė yra išlikusi ir iki šių laikų. Dar [[XX a.]] aštuntame dešimtmetyje upė buvo labai žuvinga, klestėjo daug ir įvairių žuvų rūšių, bet dėl intensyvaus brakonieriavimo ir kitų nepalankių žuvims aplinkybių jų labai žymiai sumažėjo. Iš joje gyvenančių [[Žinduoliai|žinduolių]] pasitaiko [[Bebras|bebrų]]. |
||
04:31, 19 balandžio 2012 versija
| Kiauna | |
|---|---|
 Kiauna ties Vasiuliške
| |
| Ilgis | 16 km |
| Baseino plotas | 301 km² |
| Vidutinis debitas | 2,59 m³/s |
| Ištakos | Kiaunas |
| Žiotys | Žeimena |
| Šalys | Lietuva |
Kiauna – nedidelė, valstybinės reikšmės Lietuvos upė Ignalinos ir Švenčionių rajonuose. Teka Labanoro miškais, dalis vagos priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Prasideda Kiauno ežero š. r. gale (Ignalinos rajonas). Prie Šakališkės kaimo, netoli Kaltanėnų miestelio, įteka į Žeimenos upę (Švenčionių rajonas). Atstumas iki Žeimenos žiočių 75,6 km. Kai kuriuose šaltiniuose Kiauna traktuojama kaip Vyžintos ir Aisetos upelių tęsinys.
Upė labai vingiuota, gausiai maitinama vandens šaltinių, didelėje vagos dalyje smėlinga, žvyringa ar akmeninga, daug sraunių ir seklių vietų, yra akivarų, o šalia jos nemažai pelkėtų vietų, keletas statesnių šlaitų. Sovietų laikais nuo Kūrinių kaimo buvo iškasta tiesi vaga į Gilūto ežerą. Dėl dirbtinės tiesios vagos ežeras pradeda užželti ties vieta, kur Kiauna į jį įteka. Prieš tai Kiauna tekėjo natūralia vaga pro Sklensko (nusausintas ir jo vietoje yra Kūrinių pelkė) ir Sekluočio ežerus į Žeimeną. Sklensko ežeras buvo numelioruotas ir vietoj jo dabar telkšo Kūrinių pelkė. Senvagė yra išlikusi ir iki šių laikų. Dar XX a. aštuntame dešimtmetyje upė buvo labai žuvinga, klestėjo daug ir įvairių žuvų rūšių, bet dėl intensyvaus brakonieriavimo ir kitų nepalankių žuvims aplinkybių jų labai žymiai sumažėjo. Iš joje gyvenančių žinduolių pasitaiko bebrų.
Prie upės yra įsikurę šie kaimai: Pakiaunys, Stirninė, Naujasodis, Briedinės, Jakutiškis, Vasiuliškė, Žvirbliškė, Kūriniai, Pagilūtė, Kukliai, Šakališkė. Upė yra pamėgta iškylautojų baidarėmis.
