Paprastoji avietė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ku:Tûşêmî |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
{{Taxobox_end_placement}} |
{{Taxobox_end_placement}} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Paprastoji avietė''' ({{la|Rubus idaeus}}) – [[erškėtiniai|erškėtinių]] (''Rosaceae'') šeimos iki 1,5 m aukščio krūmas |
'''Paprastoji avietė''' ({{la|Rubus idaeus}}) – [[erškėtiniai|erškėtinių]] (''Rosaceae'') šeimos iki 1,5 m aukščio krūmas. |
||
== Paplitimas ir augimvietės == |
|||
Laukinės avietės auga visoje [[Europa|Europoje]] ir Azijos miškuose, drėgnose vietose, krūmuose, pamiškėse. Jų sutinkama į šiaurę iki 66 laipsnių šiaurės platumos, pietų kraštuose auga rečiau, tiktai kalnuose. Plinta šaknų atžalomis, todėl sudaro tankius sąžalynus. [[Lietuva|Lietuvoje]] dažna rūšis. |
Laukinės avietės auga visoje [[Europa|Europoje]] ir Azijos miškuose, drėgnose vietose, krūmuose, pamiškėse. Jų sutinkama į šiaurę iki 66 laipsnių šiaurės platumos, pietų kraštuose auga rečiau, tiktai kalnuose. Plinta šaknų atžalomis, todėl sudaro tankius sąžalynus. [[Lietuva|Lietuvoje]] dažna rūšis. Avietės geriausiai dera užuovėjose, dregnėsnėse, puriose dirvose. Derlingumas siekia 10 t/ha. |
||
== Morfologija == |
|||
[[Stiebas]] status, viršūnės truputį palinkusios. [[Lapas|Lapai]] trilapiai ir plunksniški. [[Žiedas|Žiedai]] sukrauti kekėse, išaugusiose viršūnėse ar pažastyse. Žydi [[gegužė]]s-[[birželis|birželio]] mėn. Prinokę vaisiai raudoni arba geltoni, sutelktiniai, sudaryti iš kaulavaisių. Vaisiai prinoksta [[liepa|liepos]]-[[rugpjūtis|rugpjūčio]] mėn. |
|||
== Panaudojimas == |
|||
Išvesta nemažai [[veislė|veislių]], kurios auginamos kaip kultūriniai augalai. Vaisiuose yra apie 80-86 proc. [[vanduo|vandens]], 2,6-7,1 proc. [[cukrus|cukrų]], 15–30 mg proc. [[vitaminas C|vitamino C]] ir kt. Naudojami maistui švieži ir uogienių pavidalu. Džiovinti vaisiai ir jauni lapai naudojami [[liaudies medicina|liaudies medicinoje]] kaip [[prakaitavimas|prakaitavimą]] sukelianti priemonė. |
Išvesta nemažai [[veislė|veislių]], kurios auginamos kaip kultūriniai augalai. Vaisiuose yra apie 80-86 proc. [[vanduo|vandens]], 2,6-7,1 proc. [[cukrus|cukrų]], 15–30 mg proc. [[vitaminas C|vitamino C]] ir kt. Naudojami maistui švieži ir uogienių pavidalu. Džiovinti vaisiai ir jauni lapai naudojami [[liaudies medicina|liaudies medicinoje]] kaip [[prakaitavimas|prakaitavimą]] sukelianti priemonė. |
||
== Kenkėjai ir ligos == |
|||
Svarbiausi kenkėjai: [[paprastasis avietinukas]], [[avietinis žiedgraužis]], [[amarai]], [[avetinė musė]], [[avietinė blauktė]]. Ligos: [[antraknozė]], rūdys, kekereinis puvinys, bakterinis vėžys, žievėplaiša. Avietėms taip pat kenkia [[brantas]]. |
|||
== Istorija == |
|||
Lietuvoje avietės prie namų auginamos nuo XVIII a.<ref>{{TLE|1|150||Paprastoji avietė}}</ref> |
Lietuvoje avietės prie namų auginamos nuo XVIII a.<ref>{{TLE|1|150||Paprastoji avietė}}</ref> |
||
Eilutė 26: | Eilutė 33: | ||
[[Vaizdas:raspberries05.jpg|thumb|left|240px|Aviečių uogos]] |
[[Vaizdas:raspberries05.jpg|thumb|left|240px|Aviečių uogos]] |
||
[[Vaizdas:Wild raspberries close-up.jpg|thumb|left|240px|Miškinės avietės]] |
[[Vaizdas:Wild raspberries close-up.jpg|thumb|left|240px|Miškinės avietės]] |
||
== Taip pat skaitykite == |
|||
* [[Sąrašas:Lietuvos medžiai ir krūmai]] |
|||
* [[Sąrašas:Išskirtiniai medžiai|Sąrašas:Išskirtiniai pasaulio ir Lietuvos medžiai]] |
|||
* [[Sąrašas:Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas]] |
|||
* [[Augalai]] |
|||
* [[Lietuvos miškai]] |
|||
{{commonscat|Rubus idaeus}} |
{{commonscat|Rubus idaeus}} |
||
[[Kategorija:Erškėtiniai]] |
[[Kategorija:Erškėtiniai]] |
||
[[Kategorija:Medžiai ir krūmai]] |
|||
[[Kategorija:Uogos]] |
[[Kategorija:Uogos]] |
||
[[Kategorija:Vaistiniai augalai]] |
[[Kategorija:Vaistiniai augalai]] |
16:20, 16 balandžio 2012 versija
Rubus idaeus |
---|
Paprastoji avietė (Rubus idaeus) |
Mokslinė klasifikacija |
Paprastoji avietė (lot. Rubus idaeus) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos iki 1,5 m aukščio krūmas.
Paplitimas ir augimvietės
Laukinės avietės auga visoje Europoje ir Azijos miškuose, drėgnose vietose, krūmuose, pamiškėse. Jų sutinkama į šiaurę iki 66 laipsnių šiaurės platumos, pietų kraštuose auga rečiau, tiktai kalnuose. Plinta šaknų atžalomis, todėl sudaro tankius sąžalynus. Lietuvoje dažna rūšis. Avietės geriausiai dera užuovėjose, dregnėsnėse, puriose dirvose. Derlingumas siekia 10 t/ha.
Morfologija
Stiebas status, viršūnės truputį palinkusios. Lapai trilapiai ir plunksniški. Žiedai sukrauti kekėse, išaugusiose viršūnėse ar pažastyse. Žydi gegužės-birželio mėn. Prinokę vaisiai raudoni arba geltoni, sutelktiniai, sudaryti iš kaulavaisių. Vaisiai prinoksta liepos-rugpjūčio mėn.
Panaudojimas
Išvesta nemažai veislių, kurios auginamos kaip kultūriniai augalai. Vaisiuose yra apie 80-86 proc. vandens, 2,6-7,1 proc. cukrų, 15–30 mg proc. vitamino C ir kt. Naudojami maistui švieži ir uogienių pavidalu. Džiovinti vaisiai ir jauni lapai naudojami liaudies medicinoje kaip prakaitavimą sukelianti priemonė.
Kenkėjai ir ligos
Svarbiausi kenkėjai: paprastasis avietinukas, avietinis žiedgraužis, amarai, avetinė musė, avietinė blauktė. Ligos: antraknozė, rūdys, kekereinis puvinys, bakterinis vėžys, žievėplaiša. Avietėms taip pat kenkia brantas.
Istorija
Lietuvoje avietės prie namų auginamos nuo XVIII a.[1]
Šaltiniai
- ↑ Paprastoji avietė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 150
Taip pat skaitykite
- Sąrašas:Lietuvos medžiai ir krūmai
- Sąrašas:Išskirtiniai pasaulio ir Lietuvos medžiai
- Sąrašas:Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas
- Augalai
- Lietuvos miškai