Ekologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

00:42, 10 vasario 2012 versija

Ekоlogija (graikiškai οίκος – namas, būstas + λόγος – mokslas, žodis) – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką.

Pasaulyje yra daug skirtingų gamtinių regionų su kiekvienam būdingais augalais ir gyvūnais. Visi gyvieji organizmai prisitaikę gyventi savo buveinėse arba gyvenamojoje aplinkoje (žr. adaptyvioji radiacija) ir yra susiję vienas su kitu. Be to jie labai priklauso nuo kai kurių aplinkos veiksnių (ekologiniai veiksniai):

Klimato veiksniai – temperatūra, vanduo, šviesa.
Edafiniai veiksniai – fizinės ir cheminės dirvožemio savybės.
Biotiniai veiksniai – kitų organizmų gyvybinė veikla.

Sąvokos atsiradimas

Ekologijos terminą įvedė vokiečių biologas darvinistas Ernstas Haeckelis.

1935 metais Arthur Tansley, britų ekologas, sukūrė terminą ekosistema – interaktyvi sistema tarp biocenozės (gyvųjų organizmų grupės) ir jų biotopo (aplinkos, kurioje jie gyvena). Ekologija tapo ekosistemų mokslu.

Šakos

Ekologijos tyrimai apima tris lygmenis:

Autoekologija (individo ekologija) – individo santykiai su jį supančia aplinka ir jos ryšiai su šiuo bei kitais individais, kurie yra gyvena toje pačioje arba panašioje aplinkoje.
Demoekologija (populiacijų ekologija) – individų santykiai ir kitokie ryšiai populiacijos viduje, taip pat populiacijos santykiai su ją supančia aplinka.
Sinekologija – tiria ekosistemą kaip visumą (pvz., naudojantis kompiuterinėmis, matematinėmis simuliacijomis ir modeliais).

Tyrimo kryptys

Rūšių populiacijų dinamika – pasiskirstymas ir tarpusavio sąveika individų, populiacijų ir šiek tiek aplinkos aspektais. Tiriamos nykstančios rūšys, plėšrūno-aukos santykiai, buveinių (gyvenamosios erdvės) vientisumas, taršos poveikis populiacijoms, įskaitant žemėtvarkos projektų vystymo galimo poveikio rūšims analizes.

Tarpdisciplininiai mokslai

Zoologija, botanika, bendroji biologija, geologija bei kitos mokslo šakos kartu su ekologijos mokslu gali būti jungiamos į šiuos interdisciplininius mokslus:

Biocenologija (biocenozių ekologija), agrozoologija, istorinė ekologija, žmogaus ekologija, kraštovaizdžio ekologija, produkcijos biologija, fitoekologija ir fitosociologija, urbanistinė ekologija, zooekologija, elgsenos ekologija (ekoetologija), eismo ekologija, ekometrija.

Taikymo sritys

Gamtos (aplinkos) apsauga, žemės ūkis, kai kurios pramonės šakos.

Nuorodos

Vikiteka: Ekologija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-[[Vaizdas:Eugenius Warming 1841-1924.jpg|thumb|150px|Eugenius Warming (1841-1924) - ekologijos, kaip mokslo disciplinos, pradininkas.]]
+[[Vaizdas:Eugenius Warming 1841-1924.jpg|thumb|150px|Eugenius Warming (1841-1924) – ekologijos, kaip mokslo disciplinos, pradininkas]]
-'''Ekоlogija''' ([[graikų kalba|graikiškai]] ''οίκος'' – namas, būstas + ''λόγος'' – mokslas, žodis) – mokslas, tiriantis gyvųjų [[organizmas|organizmų]] santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip [[klimatas]], geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką.
+'''Ekоlogija''' ([[graikų kalba|graikiškai]] ''οίκος'' – namas, būstas + ''λόγος'' – mokslas, žodis) – mokslas, tiriantis gyvųjų [[organizmas|organizmų]] santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip [[klimatas]], geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką.
 Pasaulyje yra daug skirtingų [[gamtinis regionas|gamtinių regionų]] su kiekvienam būdingais [[augalas|augalais]] ir [[gyvūnas|gyvūnais]]. Visi gyvieji organizmai prisitaikę gyventi savo [[buveinė]]se arba gyvenamojoje aplinkoje (žr. [[adaptyvioji radiacija]]) ir yra susiję vienas su kitu. Be to jie labai priklauso nuo kai kurių aplinkos veiksnių ([[ekologiniai veiksniai]]):
-* '''Klimato veiksniai''' - [[temperatūra]], [[vanduo]], [[šviesa]].
+* '''Klimato veiksniai''' – [[temperatūra]], [[vanduo]], [[šviesa]].
-* '''Edafiniai veiksniai''' - fizinės ir cheminės [[dirvožemis|dirvožemio]] savybės.
+* '''Edafiniai veiksniai''' – fizinės ir cheminės [[dirvožemis|dirvožemio]] savybės.
-* '''Biotiniai veiksniai''' - kitų organizmų gyvybinė veikla.
+* '''Biotiniai veiksniai''' – kitų organizmų gyvybinė veikla.
 == Sąvokos atsiradimas ==
 Ekologijos terminą įvedė [[vokietija|vokiečių]] [[biologija|biologas]] [[darvinizmas|darvinistas]] ''[[Ernstas Haeckelis]]''.
-[[1935]] metais ''[[Arthur Tansley]]'', [[JK|britų]] ekologas, sukūrė terminą [[ekosistema]] - interaktyvi sistema tarp [[biocenozė]]s (gyvųjų organizmų grupės) ir jų [[biotopas|biotopo]] (aplinkos, kurioje jie gyvena). Ekologija tapo ekosistemų mokslu.
+[[1935]] metais ''[[Arthur Tansley]]'', [[JK|britų]] ekologas, sukūrė terminą [[ekosistema]] – interaktyvi sistema tarp [[biocenozė]]s (gyvųjų organizmų grupės) ir jų [[biotopas|biotopo]] (aplinkos, kurioje jie gyvena). Ekologija tapo ekosistemų mokslu.
 == Šakos ==
 Ekologijos tyrimai apima tris lygmenis:
-* '''Autoekologija''' ('''individo ekologija''') - [[individas|individo]] santykiai su jį supančia aplinka ir jos ryšiai su šiuo bei kitais individais, kurie yra gyvena toje pačioje arba panašioje aplinkoje.
+* '''Autoekologija''' ('''individo ekologija''') – [[individas|individo]] santykiai su jį supančia aplinka ir jos ryšiai su šiuo bei kitais individais, kurie yra gyvena toje pačioje arba panašioje aplinkoje.
-* '''Demoekologija''' ('''populiacijų ekologija''') - individų santykiai ir kitokie ryšiai [[populiacija|populiacijos]] viduje, taip pat populiacijos santykiai su ją supančia aplinka.
+* '''Demoekologija''' ('''populiacijų ekologija''') – individų santykiai ir kitokie ryšiai [[populiacija|populiacijos]] viduje, taip pat populiacijos santykiai su ją supančia aplinka.
-* '''Sinekologija''' - tiria ekosistemą kaip visumą (pvz., naudojantis kompiuterinėmis, matematinėmis simuliacijomis ir modeliais).
+* '''Sinekologija''' – tiria ekosistemą kaip visumą (pvz., naudojantis kompiuterinėmis, matematinėmis simuliacijomis ir modeliais).
 == Tyrimo kryptys ==
-[[Rūšis|Rūšių]] populiacijų [[dinamika]] – pasiskirstymas ir tarpusavio sąveika individų, populiacijų ir šiek tiek aplinkos aspektais. :DDDDDDDD [[nykstančios rūšys]], [[plėšrūnas|plėšrūno]]-[[auka (biologija)|aukos]] santykiai, buveinių (gyvenamosios erdvės) vientisumas, [[tarša|taršos]] poveikis populiacijoms, įskaitant [[žemėtvarka|žemėtvarkos]] projektų vystymo galimo poveikio rūšims analizes.
+[[Rūšis|Rūšių]] populiacijų [[dinamika]] – pasiskirstymas ir tarpusavio sąveika individų, populiacijų ir šiek tiek aplinkos aspektais. Tiriamos [[nykstančios rūšys]], [[plėšrūnas|plėšrūno]]-[[auka (biologija)|aukos]] santykiai, buveinių (gyvenamosios erdvės) vientisumas, [[tarša|taršos]] poveikis populiacijoms, įskaitant [[žemėtvarka|žemėtvarkos]] projektų vystymo galimo poveikio rūšims analizes.
 == Tarpdisciplininiai mokslai ==