Žemėtvarka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Žemėtvarka – žemės, kaip gamtinės aplinkos pagrindo, žmogaus gamybinės veiklos bazės ir gamybos priemonės, tvarkymo darbai. Apima žemės naudmenų geobotaninį, agroekonominį, dirvožemių tyrimą, kartografavimą, apskaitą, žemėnaudų ir kitų žemės naudojimo objektų išplanavimą, projektų ženklinimą vietoje, žemės naudojimo kontrolę. Žemėtvarkos darbų kryptį ir turinį lemia politinės, socialinės ir ekonominės sąlygos, žemės naudojimo formos ir gamybos būdas.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje pirmieji sudėtingesni žemėtvarkos darbai pradėti XVI a. vid., darant Valakų reformą. Buvo atskiriama kunigaikščio žemė nuo bajorų žemės, nustatomi ir išmatuojami valstiečių naudojami plotai, planuojami kaimai, keliai. Tada buvo pakeista žemės apskaita ir prievolių nustatymo tvarka, diegiama trilaukė ūkininkavimo sistema.