Kiauna: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:13, 1 vasario 2012 versija

Kiauna
Kiauna ties Vasiuliške
Ilgis	16 km
Baseino plotas	301 km²
Vidutinis debitas	2,59 m³/s
Ištakos	Kiaunas
Žiotys	Žeimena
Šalys	Lietuva

Kiauna – nedidelė Lietuvos upė Ignalinos ir Švenčionių rajonuose. Teka Labanoro miškais, dalis vagos priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Prasideda Kiauno ežero š. r. gale (Ignalinos rajonas). Prie Šakališkės kaimo, netoli Kaltanėnų miestelio, įteka į Žeimenos upę (Švenčionių rajonas). Kai kuriuose šaltiniuose Kiauna traktuojama kaip Vyžintos ir Aisetos upelių tęsinys.

Upė labai vingiuota, gausiai maitinama vandens šaltinių, didelėje vagos dalyje smėlinga, žvyringa ar akmeninga, daug sraunių ir seklių vietų, yra akivarų, o šalia jos nemažai pelkėtų vietų, keletas statesnių šlaitų. Sovietų laikais nuo Kūrinių kaimo buvo iškasta tiesi vaga į Gilūto ežerą. Dėl dirbtinės tiesios vagos ežeras pradeda užželti ties vieta, kur Kiauna į jį įteka. Prieš tai Kiauna tekėjo natūralia vaga pro Sklensko (nusausintas ir jo vietoje yra Kūrinių pelkė) ir Sekluočio ežerus į Žeimeną. Sklensko ežeras buvo numelioruotas ir vietoj jo dabar telkšo Kūrinių pelkė. Senvagė yra išlikusi ir iki šių laikų. Dar XX a. aštuntame dešimtmetyje upė buvo labai žuvinga, klestėjo daug ir įvairių žuvų rūšių, bet dėl intensyvaus brakonieriavimo ir kitų nepalankių žuvims aplinkybių jų labai žymiai sumažėjo. Iš joje gyvenančių žinduolių pasitaiko bebrų.

Prie upės yra įsikurę šie kaimai: Pakiaunys, Stirninė, Naujasodis, Briedinės, Jakutiškis, Vasiuliškė, Žvirbliškė, Kūriniai, Pagilūtė, Kukliai, Šakališkė. Upė yra pamėgta iškylautojų baidarėmis.

Nuorodos

@@ Eilutė 12: / Eilutė 12: @@
 | Vikiteka =
 }}
-'''Kiauna''' – nedidelė [[Lietuvos upė]]s [[Ignalinos rajonas|Ignalinos]] ir [[Švenčionių rajonas|Švenčionių]] rajonuose. Teka [[Labanoro giria|Labanoro miškais]], dalis vagos patenka į [[Aukštaitijos nacionalinis parkas|Aukštaitijos nacionalinį parką]]. Jos ištakos prasideda  [[Kiaunas|Kiauno]] [[ežeras|ežero]] š.r. gale (Ignalinos rajonas). Prie [[Šakališkė]]s kaimo, netoli [[Kaltanėnai|Kaltanėnų]] miestelio įteka į [[Žeimena|Žeimenos]] upę (Švenčionių rajonas). Tai viena vingiuočiausių Lietuvos upių. [[Upė]] gausiai maitinama vandens šaltinių, didelėje vagos dalyje [[Smėlis|smėlinga]], [[Žvyras|žvyringa]] ar [[Akmuo|akmeninga]], daug sraunių ir seklių vietų, yra akivarų, o šalia jos nemažai [[pelkė]]tų vietų, keletas statesnių šlaitų. [[Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika|Sovietų]] laikais nuo [[Kūriniai|Kūrinių]] kaimo buvo iškasta tiesi vaga į [[Gilūtas|Gilūto]] ežerą. Dėl dirbtinės tiesios vagos, ežeras pradeda užželti ties vieta, kur Kiauna į jį įteka. Prieš tai Kiauna tekėjo natūralia savo vaga pro [[Sklenskas|Sklensko]] (nusausintas ir jo vietoje yra [[Kūrinių pelkė]]) ir [[Sekluotis|Sekluočio]] ežerus į [[Žeimena|Žeimeną]]. Sklensko ežeras buvo numelioruotas ir vietoj jo dabar telkšo [[Kūrinių pelkė]]. Senvagė yra išlikusi ir iki šių laikų. Senvagėje buvo labai gausu [[Karosai|karosų]], dažnai pasitaikydavo [[Lydeka|lydekų]] ir kitokių [[žuvys|žuvų]]. Dar [[XX a.]] aštuntame dešimtmetyje upė buvo labai žuvinga, klestėjo daug ir įvairių žuvų rūšių, bet dėl intensyvaus brakonieriavimo ir kitų nepalankių žuvims aplinkybių jų labai žymiai sumažėjo ir dabar dažniausi joje pasitaiko [[Gružlys|gružliai]] (apylinkėse vadinami kelbukais) bei [[aukšlė]]s. Iš joje gyvenančių [[Žinduoliai|žinduolių]] pasitaiko [[Bebras|bebrų]].
+'''Kiauna''' – nedidelė [[Lietuvos upė]] [[Ignalinos rajonas|Ignalinos]] ir [[Švenčionių rajonas|Švenčionių]] rajonuose. Teka [[Labanoro giria|Labanoro miškais]], dalis vagos priklauso [[Aukštaitijos nacionalinis parkas|Aukštaitijos nacionaliniam parkui]]. Prasideda  [[Kiaunas|Kiauno]] [[ežeras|ežero]] š. r. gale (Ignalinos rajonas). Prie [[Šakališkė]]s kaimo, netoli [[Kaltanėnai|Kaltanėnų]] miestelio, įteka į [[Žeimena|Žeimenos]] upę (Švenčionių rajonas). Kai kuriuose šaltiniuose Kiauna traktuojama kaip Vyžintos ir [[Aiseta|Aisetos]] upelių tęsinys.
+[[Upė]] labai vingiuota, gausiai maitinama vandens šaltinių, didelėje vagos dalyje [[Smėlis|smėlinga]], [[Žvyras|žvyringa]] ar [[Akmuo|akmeninga]], daug sraunių ir seklių vietų, yra akivarų, o šalia jos nemažai [[pelkė]]tų vietų, keletas statesnių šlaitų. [[Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika|Sovietų]] laikais nuo [[Kūriniai|Kūrinių]] kaimo buvo iškasta tiesi vaga į [[Gilūtas|Gilūto]] ežerą. Dėl dirbtinės tiesios vagos ežeras pradeda užželti ties vieta, kur Kiauna į jį įteka. Prieš tai Kiauna tekėjo natūralia vaga pro [[Sklenskas|Sklensko]] (nusausintas ir jo vietoje yra [[Kūrinių pelkė]]) ir [[Sekluotis|Sekluočio]] ežerus į [[Žeimena|Žeimeną]]. Sklensko ežeras buvo numelioruotas ir vietoj jo dabar telkšo [[Kūrinių pelkė]]. Senvagė yra išlikusi ir iki šių laikų. Dar [[XX a.]] aštuntame dešimtmetyje upė buvo labai žuvinga, klestėjo daug ir įvairių žuvų rūšių, bet dėl intensyvaus brakonieriavimo ir kitų nepalankių žuvims aplinkybių jų labai žymiai sumažėjo. Iš joje gyvenančių [[Žinduoliai|žinduolių]] pasitaiko [[Bebras|bebrų]].
-Prie upės yra įsikurę šie [[Kaimas|kaimai]]: [[Pakiaunys]], [[Stirninė]], [[Naujasodis]], [[Briedinės]], [[Jakutiškis]], [[Vasiuliškė]], [[Žvirbliškė]], [[Kūriniai]], [[Pagilūtė]], [[Kukliai (Švenčionys)|Kukliai]], [[Šakališkė]]. Upė yra pamėgta iškylautojų [[Baidarė]]mis.
+Prie upės yra įsikurę šie [[Kaimas|kaimai]]: [[Pakiaunys]], [[Stirninė]], [[Naujasodis]], [[Briedinės]], [[Jakutiškis]], [[Vasiuliškė]], [[Žvirbliškė]], [[Kūriniai]], [[Pagilūtė]], [[Kukliai (Švenčionys)|Kukliai]], [[Šakališkė]]. Upė yra pamėgta iškylautojų [[baidarė]]mis.
 [[File:Kiauna001.JPG|thumb|left|250px|Kiauna ties [[Kūriniai]]s]]