Kirtis

Kirtis - vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį. Dalyje kalbų kirtis yra fiksuotas, pavyzdžiui, suomių, vengrų kalbose - pirmame skiemenyje, kečujų, lenkų - priešpaskutiniame, gvaranių - paskutiniame. Klasikinėje arabų, lotynų kalbose kirčio viena lengvai nuspėjama (paprastai formuojasi apie priešpaskutinį skiemenį). Anglų, ispanų, italų, portugalų kalbose kirčio vieta mažiau nuspėjama ir labiau priklauso nuo žodžio leksikos. Todėl šiose kalbose kirčio vietą reikia įsidėmėti (ispanų, portugalų kalbose tam naudojami diakritiniai ženklai). Rusų, lietuvių kalbose kirtis yra nepastovus ir kinta ne tik skirtinguose žodžiuose, bet ir to paties žodžio skirtingose formose.

Kirtis lietuvių kalboje

Lietuvių kalboje būna:

• dešininis kirtis, kitaip vadinamas tvirtaprade priegaide.
• kairinis kirtis,
• riestinis kirtis, kitaip vadinamas tvirtagale priegaide

Lietuvių kalbos kirtis gali būti žodžio pradžioje, viduryje arba žodžio gale, t. y. laisvas kirtis.