Skalūnai

Skalūnai – plonais sluoksneliais, plokštelėmis skylančios uolienos. Skiriamos dvi didelės skalūnų grupės: nuosėdiniai ir kristaliniai (metamorfiniai) skalūnai.
Nuosėdiniams skalūnams priklauso smulkiagrūdės labai plonų sluoksnelių nuosėdinės uolienos (daugiausiai molingos), beveik nepakitusios ar šiek tiek pakitusios dėl diagenezės bei menko metamorfizmo ir įgijusios sualūnuotumą.
Kristalizuoti skalūnai susidaro iš stipriai metamorfizuotų kristalinių uolienų (paraskalūnai) arba magminių uolienų (ortoskalūnai). Jas sudarantys plokšteliniai prizmiški, pailgi žėručių, amfibolų, feldšpatų kristalai išsidėstę beveik lygiagrečiose plokštumose (žėručio skalūnai, sericito skalūnai).
Pagal mineralinę sudėtį būna chlorito, epidoto, talko, olivino, granato, staurolito, kainito skalūnai; pagal tekstūrines ypatybes – dėmėtieji, dryžuotėji skalūnai; pagal spalvą – žalieji, raudonieji, melsvieji. Daugelis yra naudingosios iškasenos: degieji skalūnai ir piroskalūnai (vartojami kurui, iš jų gaminami bitumas, degiosios dujos), vario skalūnai (vario ir kitų spalvotų metalų rūda), magnetito skalūnai (geležies rūda), molio skalūnai, filitas (statybinė medžiaga stogams dengti, pastatų sienų apdailai), juodieji urano skalūnai (urano rūda), žėručio skalūnai (abrazyvų, keramikos žaliava), juodieji skalūnai (dažų žaliava).