Metamorfizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Metamorfizmas – geologinis procesas, kurio metu pasikeičia uolienų mineralinė sudėtis, taip pat struktūra. Šie pakitimai susiję su temperatūros, slėgio ir fluidų poveikiu.

Metamorfizmo rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal pagrindinį veiksnį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metamorfizmas pagal pagrindinį veiksnį skirstomas į:

Pagal geologinę padėtį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metamorfizmas gali būti skirstomas pagal tai, kokioje geologinėje padėtyje vyksta:

Pagal pasireiškimo mastą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • regioninis
  • vietinis arba lokalinis

Pagal progreso kryptingumą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Progresyvusis
  • Regresyvusis
  • Polimetamorfizmas

Pagal medžiagos migracijos mastą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Izocheminis
  • Alocheminis

Pagrindiniai metamorfizmo veiksniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metamorfizmą sąlygoja šie veiksniai:

Yra sutarta, kad metamorfiniai procesai prasideda kai uolienų temperatūra pasiekia 100 °C ribą, o metamorfizmo procesai užgęsta kai pasiekiama 700-900 °C ribą (uolienos esant tokiai temperatūrai išsilydo – prasideda magmatizmo procesai. Nėra susitarta dėl slėgio ribų. Kai kurie mokslininkai mano, kad esant atmosferos slėgui vykstantis uolienų pakitimai nepriskiriami metamorfiniams procesams. Bet kai kurie metamorfiniai procesai gali vykti ir esant labai mažam slėgui.