Metamorfizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Metamorfizmas – geologinis procesas, kurio metu pasikeičia uolienų mineralinė sudėtis, o taip pat struktūra. Šie pakitimai susiję su temperatūros, slėgio ir fluidų poveikiu.

Metamorfizmo rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal pagrindinį veiksnį[taisyti | redaguoti kodą]

Metamorfizmas pagal pagrindinį veiksnį skirstomas į:

Pagal geologinę padėtį[taisyti | redaguoti kodą]

Metamorfizmas gali būti skirstomas pagal tai, kokioje geologinėje padėtyje vyksta:

Pagal pasireiškimo mastą[taisyti | redaguoti kodą]

  • regioninis
  • vietinis arba lokalinis

Pagal progreso kryptingumą[taisyti | redaguoti kodą]

  • Progresyvusis
  • Regresyvusis
  • Polimetamorfizmas

Pagal medžiagos migracijos mastą[taisyti | redaguoti kodą]

  • Izocheminis
  • Alocheminis

Pagrindiniai metamorfizmo veiksniai[taisyti | redaguoti kodą]

Metamorfizmą sąlygoja šie veiksniai:

Yra sutarta, kad metamorfiniai procesai prasideda kai uolienų temperatūra pasiekia 100 °C ribą, o metamorfizmo procesai užgęsta kai pasiekiama 700-900 °C ribą (uolienos esant tokiai temperatūrai išsilydo – prasideda magmatizmo procesai. Nėra susitarta dėl slėgio ribų. Kai kurie mokslininkai mano, kad esant atmosferos slėgui vykstantis uolienų pakitimai nepriskiriami metamorfiniams procesams. Bet kai kurie metamorfiniai procesai gali vykti ir esant labai mažam slėgui.