Amfibolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Juodas amfibolas ir apatitas.
Amfibolų struktūroje silicio ir deguonies tetraedrai yra sujungti į dvigubas grandines.

Amfibolai – silikatų mineralų grupė ir svarbi uolienų sudedamoji dalis. Dauguma amfibolų formuojasi pailgais kristalais, kurie sudaryti iš dvigubų silicio ir deguonies tetraedrų grandinių ir metalų jonų, tokių kaip geležis ar magnis. Amfibolai gali būti žali, juodi, bespalviai, balti, mėlyni ar rudi. Šiai grupei priklauso tokie mineralai kaip antofilitas, hornblendas, kumingtonitas, tremolitas, arfvedsonitas, glaukofanas, ribekitas ir aktinolitas.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė amphibolų struktūros bruožas yra dvigubos silicio ir deguonies tetraedrų grandinės. Šios grandinės pasikartoja reguliariais intervalais maždaug kas 5,3 Å.[1] Amfibolų cheminę sudėtį galima aprašyti kaip AB2C5T8O22W2, kur A gali būti tuščia arba užpildyta Na, K, Ca, Pb2+ jonais; B vieta užpildyta Li, Na, Mg, Fe2+, Mn2+ arba Ca jonais; C vieta – Li, Mg, Fe2+, Mn2+, Zn, Co, Ni, Al, Fe3+, Cr3+, Mn3+, V3+, Ti4+, Zr; T užpildyta Si, Al, Ti4+ ir W – (OH), F, Cl, O.[2] T vieta dažniausiai būna užpildyta siliciu.[2]

Amfibolus galima padalinti į dvi pagrindines grupes pagal jų simetriją:

Ortorombinė grupė

Monoklininė grupė

Radimvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Amfibolai yra dažna magminių ir metamorfinių uolienų dalis. Magminėse uolienose jie randami beveik visose pagrindinėse grupėse, tačiau yra dažniausiai sutinkami tokiuose uolienose kaip granitasdioritasairndezitas. Amfibolai randami skalūnuose ir gneisų tamsiose juostose bei yra pagrindinė amfibolito sudedamoji dalis. Amfibolai retai formuojasi kaip izoliuoti taisyklingos formos kristalai, tačiau kartais tokie kristalai yra randami pegmatituose.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]