Septyni laisvieji menai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: id:Seni liberal
RibotBOT (aptarimas | indėlis)
Eilutė 43: Eilutė 43:


[[ar:فنون متحررة]]
[[ar:فنون متحررة]]
[[be:Сем вольных мастацтваў]]
[[ca:Arts liberals]]
[[ca:Arts liberals]]
[[cs:Sedm svobodných umění]]
[[cs:Sedm svobodných umění]]

08:24, 1 lapkričio 2011 versija

Septem-artes-liberales. Heradas von Landsbergis, Hortus deliciarum (XII a.)

Septyni laisvieji menaiAntikoje ir Viduramžiais dėstyti septyni dalykai (disciplinos), kurie remiantis romėnų aiškinimu, 'laisvam vyrui' nusako išsilavinimo esmę, o Viduramžių laikotarpiu buvo laikomi kaip paruošiamieji dalykai, imantis klasikinių – teologijos, teisės ir medicinos – dalykų studijų universitete. Šiandien laisvųjų menų švietimo modelis yra plačiai taikomas JAV universitetuose ir kolegijose, kur pabrėžiamas visapusiškas žmogaus ir jo asmenybės lavinimas.

Mokslai

Laisvieji menai (artes liberales) skirtingai nei praktiškieji menai (Artes mechanicae) Viduramžiais buvo vertinami labiau. Jiems priskiriama:

  1. Gramatika
  2. Retorika
  3. Dialektika
  4. Aritmetika
  5. Geometrija
  6. Muzika
  7. Astronomija

Simbolika

Martianus Capella personifikavo juos alegorijos forma ir priskyrė jiems tokius simbolius:

Sentencijos

Artes liberales apibūdinti skirta lotyniškoji epigrama skamba taip:

Gram. loquitur, Dia. verba docet, Rhe. verba ministrat / Mus. canit, Ar. numerat, Geo. ponderat, Ast. colit astra

(Liet: „Gramatika kalba, dialektika – aiškina žodžius, retorika – moko kalbos (žodžio meno)/ Muzika dainuoja, aritmetika skaičiuoja, geometrija sveria (matuoja svorį), astronomija tiria žvaigždes“).

Nuorodos