Lietuva olimpinėse žaidynėse: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Bearas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 12: Eilutė 12:
[[LTOK]] į [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012 m. vasaros olimpines žaidynes]] tikisi deleguoti 85 individualiai besivaržančius sportininkus ir nacionalinę krepšinio rinktinę.<ref>[http://www.boksofederacija.lt/docs/Rinktines/2010/Londono_rinktine_2010.pdf LTOK]</ref> Tai būtu didžiausia šalies delegacija istorijoje.
[[LTOK]] į [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012 m. vasaros olimpines žaidynes]] tikisi deleguoti 85 individualiai besivaržančius sportininkus ir nacionalinę krepšinio rinktinę.<ref>[http://www.boksofederacija.lt/docs/Rinktines/2010/Londono_rinktine_2010.pdf LTOK]</ref> Tai būtu didžiausia šalies delegacija istorijoje.


== Lietuvos dalyvavimas ==
== Lietuvos dalyvavimas Olimpinėse žaidynėse ==


{| class=wikitable
{| class=wikitable

08:46, 9 rugsėjo 2011 versija

Lietuva olimpinėse žaidynėse
TOK kodasLTU
NOKLietuvos olimpinis komitetas
išorinė nuoroda (liet.) (angl.)
Olimpinė istorija
Vasaros olimpinės žaidynės
1924 · 1928 · 1932 · 1936 · 1992 · 1996 · 2000 · 2004 · 2008 · 2012 · 2016 · 2020
Žiemos olimpinės žaidynės
1924 · 1928 · 1932 · 1936 · 1992 · 1994 · 1998 · 2002 · 2006 · 2010 · 2014 · 2018 · 2022
Taip pat dalyvavo
Rusijos imperija Rusijos imperija (1912)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga (1952–1988)

Lietuva olimpinėse žaidynėse kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo keturiolika kartų.

1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspresta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų, bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų. Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas. 1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta, dėl Klaipėdos krašto (vok. Memelland). 1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.

1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja kiekvienose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros Olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai laimi medalius.

Per visa istorija Lietuvai kaip nepriklausomai valstybei vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18 sporto šakų ir 18 sportininkų 5 sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse.[1] Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Jūratė Ladavičiūtė, kuriai 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 214 dienų. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2008 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 42 metai ir 232 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).

LTOK į 2012 m. vasaros olimpines žaidynes tikisi deleguoti 85 individualiai besivaržančius sportininkus ir nacionalinę krepšinio rinktinę.[2] Tai būtu didžiausia šalies delegacija istorijoje.

Lietuvos dalyvavimas Olimpinėse žaidynėse

Nr. Olimpiada Dalyviai Vyrai Moterys Sporto š. Vėliavnešys Viso
1 1924 m. vasaros 13 13 0 2 0 0 0 0
2 1928 m. žiemos 1 1 0 1 0 0 0 0
3 1928 m. vasaros 12 11 1 4 0 0 0 0
4 1992 m. žiemos 6 3 3 3 Gintaras Jasinskas 0 0 0 0
5 1992 m. vasaros 47 36 11 11 Raimundas Mažuolis 1 0 1 2
6 1994 m. žiemos 6 3 3 3 Povilas Vanagas 0 0 0 0
7 1996 m. vasaros 61 45 16 14 Raimundas Mažuolis 0 0 1 1
8 1998 m. žiemos 7 5 2 4 Povilas Vanagas 0 0 0 0
9 2000 m. vasaros 61 40 21 15 Romas Ubartas 2 0 3 5
10 2002 m. žiemos 8 5 3 3 Ričardas Panavas 0 0 0 0
11 2004 m. vasaros 59 47 12 13 Saulius Štombergas 1 2 0 3
12 2006 m. žiemos 7 4 3 4 Vida Vencienė 0 0 0 0
13 2008 m. vasaros 71 44 27 16 Šarūnas Jasikevičius 0 2 3 5
14 2010 m. žiemos 6 4 2 3 Irina Terentjeva 0 0 0 0

Medalininkai

Vasaros olimpinės žaidynės

Medalis Dalyvis Žaidynės Sportas Rungtis
Aukso medalis Romas Ubartas 1992 Barselona Lengvoji atletika Vyrų disko metimas
Bronzos Medalis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1992 Barselona Krepšinis Vyrų varžybos
Bronzos Medalis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1996 Atlanta Krepšinis Vyrų varžybos
Aukso medalis Virgilijus Alekna 2000 Sidnėjus Lengvoji atletika Vyrų disko metimas
Aukso medalis Daina Gudzinevičiūtė 2000 Sidnėjus Šaudymas Moterų rungtis
Bronzos Medalis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 2000 Sidnėjus Krepšinis Vyrų varžybos
Bronzos Medalis Diana Žiliūtė 2000 Sidnėjus Dviračių sportas Moterų individuali rungtis
Bronzos Medalis Kristina Poplavskaja
Birutė Šakickienė
2000 Sidnėjus Irklavimas Moterų porinis irklavimas
Aukso medalis Virgilijus Alekna 2004 Atėnai Lengvoji atletika Vyrų disko metimas
Sidabro medalis Austra Skujytė 2004 Atėnai Lengvoji atletika Moterų septynkovė
Sidabro medalis Andrejus Zadneprovskis 2004 Atėnai Šiuolaikinė penkiakovė Vyrų varžybos
Sidabro medalis Edvinas Krungolcas 2008 Pekinas Šiuolaikinė penkiakovė Vyrų varžybos
Sidabro medalis Gintarė Volungevičiūtė 2008 Pekinas Buriavimas Moterų rungtis
Bronzos Medalis Virgilijus Alekna 2008 Pekinas Lengvoji atletika Vyrų disko metimas
Bronzos Medalis Andrejus Zadneprovskis 2008 Pekinas Šiuolaikinė penkiakovė Vyrų varžybos
Bronzos Medalis Mindaugas Mizgaitis 2008 Pekinas Imtynės Vyrų Graikų-Romėnų iki 120 kg varžybos

Iškovoti medaliai

Metai Sportininkų skaičius Sporto šakų skaičius Auksas Sidabras Bronza
Tarpukario Lietuva
1924 13 2
1928 12 4
Tarybų Sąjunga (asmeniniai medaliai)
1952 5 3 3
1956 7 4 4 1
1960 4 3 2 1
1964 16 3 1
1968 10 5 2 2 5
1972 8 4 2 1
1976 8 4 2 2 3
1980 16 7 7 1 3
1988 25 9 10 3 2
Nepriklausoma Lietuva (komandiniai medaliai)
1992 46 11 1 1
1996 60 14 1
2000 61 15 2 3
2004 59 13 1 2
2008 71 16 0 2 3
Viso 421 20 27 23 23

Aukso medalių laimėtojai

No. Sportininkas Rungtis Metai
Tarybų Sąjungoje
1 Vasilijus Matuševas Tinklinis 1968
2 Danas Pozniakas Boksas 1968
3 Vladislavas Česiūnas Baidarių ir kanojų irklavimas 1972
4 Modestas Paulauskas Krepšinis 1972
5 Vida Beselienė Krepšinis 1980
6 Aldona Česaitytė-Nenėnienė Rankinis 1976 ir 1980
7 Lina Kačiušytė Plaukimas 1980
8 Sigita Mažeikaitė-Strečen Rankinis 1980
9 Angelė Rupšienė Krepšinis 1976 ir 1980
10 Remigijus Valiulis Lengvoji atletika 1980
11 Robertas Žulpa Plaukimas 1980
12 Algimantas Šalna Biatlonas 1984
13 Valdemaras Chomičius Krepšinis 1988
14 Arvydas Janonis Futbolas 1988
15 Artūras Kasputis Dviračių sportas 1988
16 Rimas Kurtinaitis Krepšinis 1988
17 Šarūnas Marčiulionis Krepšinis 1988
18 Arminas Narbekovas Futbolas 1988
19 Valdemaras Novickis Rankinis 1988
20 Arvydas Sabonis Krepšinis 1988
21 Gintautas Umaras Dviračių sportas 1988 (dukart)
22 Vida Vencienė Slidinėjimas 1988
Nepriklausomoje Lietuvoje
23 Romas Ubartas Disko metimas 1992
24 Daina Gudzinevičiūtė Šaudymas 2000
25 Virgilijus Alekna Disko metimas 2000 ir 2004

Taip pat skaitykite

Išnašos

Nuorodos