Korėjiečių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
S r2.6.4) (robotas Pridedama: mhr:Корей йылме |
||
Eilutė 118: | Eilutė 118: | ||
[[lo:ພາສາເກົາຫຼີ]] |
[[lo:ພາສາເກົາຫຼີ]] |
||
[[lv:Korejiešu valoda]] |
[[lv:Korejiešu valoda]] |
||
[[mhr:Корей йылме]] |
|||
[[mi:Reo Kōrea]] |
[[mi:Reo Kōrea]] |
||
[[mk:Корејски јазик]] |
[[mk:Корејски јазик]] |
05:50, 20 gegužės 2011 versija
Korėjiečių kalba 한국어, 조선어 (Hangugeo, Chosŏnŏ) | |
Kalbama | Šiaurės Korėja, Pietų Korėja, Kinija |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 78 mln.[1] |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 13 |
Kilmė | izoliuota |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Šiaurės Korėja, Pietų Korėja |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | ko |
ISO 639-2 | kor |
ISO 639-3 | kor |
Korėjiečių kalba – kalba, kuria kalba korėjiečiai Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Kinijoje ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse. Nuo seno ji vadinama 조선어 (Chosŏnŏ), šis pavadinimas yra išlikęs Šiaurės Korėjoje. Pietų Korėjoje, tuo tarpu, ji vadinama 한국어 (Hangugeo).
Istorija ir giminingos kalbos
Korėjiečių kalba yra laikoma izoliuota kalba, nors nepaneigiami jos ryšiai su Altajaus kalbomis.
Fonetika
Korėjiečių raštas ir skoliniai iš kinų kalbos
Korėjiečių kalbos užrašymo būdai kito ne kartą.
Pagrindinis raštas, nuo mūsų eros pradžios introdukuotas į Korėją, buvo kinų, kuris atėjo kartu su jų kultūros pasiekimais bei literatūrine kinų kalba. To meto intelektualai visoje Rytų Azijoje bendraudavo, ir raštai buvo rašomi kiniškai.
Visgi Korėjoje, kaip ir Japonijoje bei Vietname, vyko procesai, kurie pritaikė kinų raštą vietos tradicijoms, o sykiu keitė ir pačią korėjiečių kalbą. Iš kinų korėjiečiai perėmė labai daug mokslinės terminologijos, kuri buvo ne tik rašoma hieroglifais, bet, neturėdama atitikmenų vietinėje kalboje, buvo perimama kinišku tarimu, jį pritaikant prie vietos kalbos. Štai keletas pavyzdžių:
- 国家 kin.: guojia, kor: gukga, „valstybė“;
- 調和 kin.: tiaohe, kor: johua, „harmonija“;
- 大学 kin.: daxue, kor: daehak, „universitetas“;
- 化学 kin.: huaxue, kor: hwahak, „chemija“;
Gana anksti korėjiečiai susidūrė ir su problema, kaip užrašyti savos kalbos žodžius, ypač gramatines galūnes, kurių šioje kalboje, skirtingai nei kinų, yra daug. Labai ilgą laiką tam jie naudojo nesusistemintą skiemeninę abėcėlę to, savo išvaizda (ir struktūra) panašią į japonišką katakaną.
Galutinai ši problema buvo išspręsta XV a., išradus korėjiečių kalbai pritaikytą hangul, kuri ilgainiui taip išpopuliarėjo šalyje, kad ėmė išstumti kiniškus hieroglifus.
Šiuo metu Pietų Korėjoje kalba užrašoma naudojant tiek kiniškas ideogramas (kiniškos kilmės žodžiams), tiek hangul (korėjietiškos kilmės žodžiams), o Šiaurės Korėja kiniškų hieroglifų yra visiškai atsisakiusi. Čia naudojamas tik hangul.
Gramatika
Korėjiečių kalba yra agliutinacinė. Afiksai yra atskiri, paprastai dedami po žodžio, kurio prasmė keičiama. Jų dėka, bendra sakinio struktūra nėra griežta, išskyrus visuomet pabaigoje esantį veiksmažodį arba būdvardį ir pažyminčiųjų žodžių buvimą prieš pažymimuosius. Paprastai iš pradžių pateikiamos laiko aplinkybės, tada veiksnys, papildomos aplinkybės, veiksmo objektas ir galiausiai tarinys. Veiksnys neretai gali būti praleidžiamas, jeigu jo reikšmė suprantama iš konteksto.
Korėjiečių kalboje yra nemažai gramatinių elementų, kurie išreiškia kalbėtojo ir klausytojo socialinę padėtį bei tarpusavio ryšį. Pasirinkus atitinkamą formą, galima perteikti familiarumą, pagarbą, nusižeminimą, neutralumą ir kitus niuansus. Iš viso gali būti išskiriami keturi kalbos lygiai: familiarus, mandagus, formalus ir neutralus. Pastarsis daugiausiai naudojamas rašytinėje kalboje.
Korėjiečių kalboje yra devynios kalbos dalys: daiktavardžiai, veiksmažodžiai, būdvardžiai, įvardžiai, skaitvardžiai, dalelytės, prieveiksmiai, jungtukai ir jaustukai.
Daiktavardžiai neturi tiksliai išreikštos vienaskaitos ar daugiskaitos. Jų linksnį keičia po žodžio einančios dalelytės.
Veiksmažodis susideda iš šaknies ir prieš ją arba po jos pridedamais laiko, mandagumo, nuosakos ir kitas reikšmes turinčiais afiksais, kurie gali būti jungiami tarpusavyje į grupes. Veiksmažodis neasmenuojamas ir nekaitomas skaičiais, turi keturi laikus (esamajį, būtąjį, dvigubą būtąjį ir būsimąjį).
Būdvardžiai turi daug veiksmažodžiams būdingų savybių: jie kaitomi laike, su jais naudojami kai kurie veiksmažodžiams būdingi afiksai. Būdvardžiai nekaitomi gimine ir skaičiumi. Laipsniavimas išreiškiamas pridedant afiksus.
Skaitvardžiai dviejų rūšių: korėjietiški ir sinokorėjietiški. Kiekvienas iš jų turi specifinę naudojimo sritį. Skaičiuojant objektus, prie skaitvardžio pridedamas tam tikrai objektų grupei skirtas skaičiavimo afiksas.
Dalelytės yra trumpi funkciniai sufiksai, kurie patys neturi jokios reikšmės, tačiau suteikia daiktavavardžiams ir įvardžiams linksnį arba kitokią prasmę. Jos eina po pažįmimojo žodžio.
Dialektai
Nuorodos
kor
Duomenys apie kodu „kor“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.comkor
MultiTree kalbos kodo „kor“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „kor“)
Išnašos
- ↑ Korean language, Ethnologue