Persarmėnija

Senovės Armėnijos regionas: Parskahaik Պարսկահայք
Šalis	Iranas (V. Azerbaidžanas)
Tautos	armėnai
Ankstesnis pav.	Gilzanas
Vėlesnis pav.	Bradostas

Persarmėnija arba Parskahaikas (arm. Պարսկահայք), Sigriana (graikų šaltiniuose) - istorinis Senovės Armėnijos regionas, esantis į vakarus nuo Urmijos ežero, dab. Irano šiaurės vakarinėje dalyje. Šiuo metu regionas priklauso istoriniam Kurdistanui (arba Pietų Azerbaidžanui).

Geografija

Regionas buvo pietryčiausia Istorinės Armėnijos dalis, pasienyje su Persijos imperija, nuo ko ir kilo jo pavadinimas. Rytuose ribojosi su Urmijos ežeru, kuris skyrė nuo Atropatenos, vakaruose - su Kordžajaku, šiaurėje - su Vaspurakanu. Skirtingai nei kiti Armėnijos regionai, buvę Armėnijos kalnyne, jis buvo sąlyginai lygioje teritorijoje - Urmijos lygumoje.

Ananijus Širakacis savo "Geografijoje" mini, kad regionas garsėjo laukiniais asilais. Armėnai dalijo šį nachangą į 9 apskritis (gavarus): Aili, Mari, Trapi, Acvers, Yrna, Tambers, Zarehavan, Zaravand ir Her.

Istorija

I tūkst. pr. m. e. pradžioje regionas buvo vadinamas Gilzanu, čia buvo keletas nairių valstyblių. Gali būti, kad regione buvo ir šventasis nairių miestas Mucaciras, dievo Chaldžio garbinimo centras.

VIII a. pr. m. e. regionas prijungtas prie Urartų imperijos ir vėliau dėl jo varžėsi Asirija ir Mana, vėliau jį valdė Medijos ir Achemenidų imperijos.

Ilgainiui čia įsitvirtino armėnai, ir regionas tapo viena iš Armėnijos karalystės provincijų. Dėl ypatingos strateginės padėties ji buvo administruojama specialaus vietininko, tituluojamo bdešchu. Armėnai palengva apgyvendino regioną, kuriame buvo žymi asirų populiacija. Čia plito krikščionybė, buvo statomos armėnų bažnyčios. Žymios krikščionių armėnų ir asirų populiacijos regione išliko labai ilgai, čia vis dar ryškus krikčioniškas paveldas.

387 m., po Armėnijos padalinimo, Persarmėnija prijungta prie Sasanidų imperijos. Vėlesniais laikais regionas kolonizuotas kurdų, jis tapo žinomas kaip Bradostas.