Atropatena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Atropatena
Ātṛpātakāna
Autonomiją turinti valstybę, dalį egzistavimo turėjusi vasalinius santykius su Partų imperija (148 arba 147 m. pr. m. e. –226 m. e. m.)
Blank.png
apie 323 m. pr. m. e. – 226 m. Blank.png
Location of Atropatenas
Atropatena 221 m. pr. m. e. Tuom metu buvo seleukidų vasalas
Sostinė Ganzakas
Religija Zoroastrizmas[1]
Valdymo forma Monarchija
Era Antika

Atropatena (sen. pers. Ātṛpātakāna; sen. gr. Ἀτροπατηνή) – senovės iranėnų karalystė, maždaug 323 m. pr. m. e. įkurta persų satrapo Atropato. Karalystė buvo įsikūrusi šiaurinėje dabartinio Irano dalyje ir Atropato įpėdinių buvo valdomos iki I mūsų eros amžiaus pradžios, kol juos pakeitė partų Aršakidų dinastija.[2][3][4] 226 m. Atropatena buvo nukariauta sasanidų ir paversta marzbanu („margrafų“) valdoma provincija.[5] Atropatena buvo vienintelis Irano regionas, kuriame zoroastrizmas išliko dominuojantis visą laiką nuo pat Achemenidų dinastijos pradžios iki arabų užkariavimo.

Atropateno pavadinimas taip pat buvo vartojamas ir Azerbaidžanui nusakyti.[6]

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Strabono teigimu, Atropatenos vardas kilo iš Achemenidų imperijos didiko Atropato. Strabonas savo knygoje “Geografija” rašo, kad Medija buvusi padalinta į dvi dalis – Didžiąją Mediją su metropoliu Ekbatana ir Atropato Mediją, kurios pavadinimas kilęs iš didiko Atropato, kuris apsaugojęs šią šalį, priklausiusią Didžiajai Medijai, nuo tapimo Makedonijos dalimi.[7][8] Tuo tarpu viduramžių Arabijos geografai pavadinimo kilmę aiškino kitaip – anot jų, pavadinimas susijęs su Adorbadoru, šventiko vardu, reiškiančiu „ugnies sergėtojas“.[8]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atropatenas ir kaimyninės valstybės II a. pr. m. e.

331 m. pr. m. e. įvyko Gaugamelų mūšis tarp Achmenidų valdovo Darijaus III ir Aleksandro Makedoniečio, kuriame Achmenidų pusėje kovoto Atropato armija. Mūšį laimėjus Aleksandro kariuomenei ir žlugus Achmenidų imperijai, Atropatas pareiškė lojalumą Aleksandrui. 328–327 m. pr. m. e. jis buvo Aleksandro paskirtas Medijos valdytoju. Po Aleksandro Makedoniečio mirties 323 m. pr. m. e. makedonų užkariautos žemės buvo padalintos tarp diadochų (Babilono padalijimas). Buvusi Achmenidų Medijos satropija buvo padalinta į dvi valstybes: Media Magna, arba Didžiąją, apėmusią pietinę dalį ir perduotą Peitonui, vienam iš Aleksandro apsaugininkų. Mažesnė dalis šiaurėje, kuri tuomet buvo Matieno satropija, tapo Atropateno Medija, o ja valdyti gavo Atropatas, buvęs Achmenidų Visos Medijos valdytojas. Tuo metu jis jau buvo susigiminiavęs su Perdiku, Aleksandro paskirtu regentu, – buvo jo uošvis.[9][10][11][12] Neilgai trukus Atropatas atsisakė mokėti duoklę Seleukui ir paskelbė Atropateno Mediją nepriklausoma karalyste. Tačiau seleukidų valstybę valdant Antiochui III, šis valstybę užpuolė 223 m. pr. m. e. Seleukidams triumfuojant, Atropatenos karalius Artabazanas buvo priverstas pripažinti seleukidų viršenybę. Kita vertus, šalis išliko nominaliai nepriklausoma. 190 m. pr. m. e. seleukidai Magnezijos mūšio metu buvo sumušti romėnų, tuo metu bandžiusių plėsti savo valdas į rytus. Romėnų grėsmė vertė Atropateną ir Partą vienytis prieš bendrą priešą

38 m. pr. m. e. įvyko mūšis tarp romėnų ir partų, pasibaigęs romėnų pergalę. Po dvejų metų romėnų generolas Atonijus užpuolė vieną pagrindinių Atropatenos miestų, Fraspą. Tačiau miestas turėjo gerus gynybinius įtvirtinimus, tad romėnai puldami patyrė milžiniškų nuostolių (neteko apie 35 000 karių) ir turėjo atsitraukti. Vėliau Atropatena Romoje ieškodavo sąjungininko prieš Partą, nes pataroji norėjo Atropatenos žemes prisijungti. Dinastija, kurios pradininkas Atropatas, šalį valdė keletą šimtmečių; iš pradžių kaip nepriklausomą valstybę, po to – kaip aršakidų vasalė. Dar vėliau šalies valdymą perėmė aršakidai.[5]

Vėlyvuoju Partos laikotarpiu imperija ėmė silpti ir jai darėsi sunku išlaikyti vakarinę Irano dalį nuo antpuolių.[13] Iranologo Turadžo Darjaė teigimu, būtent valdant partų monarchui Vologezui V dinastija prarado savo prestižą tarp kitų šalių.[14] Atropateno gyventojai (tiek didikai, tiek valstiečiai) rėmė Sasanidų imperijos princą Ardaširą I jam kovojant prieš Vologezo V sūnų Artabaną IV.[15] Manoma, kad Atropatenos didikai susivienijo su sasanidais tikėdamiesi tvirtos valstybės, kurios valdovas gebąs palaikyti tvarką. Tuo tarpu dvasininkija galėjo jaustis atstumta aršakidų, todėl veikiausiai taipogi palaikė sasanidus dėl jų paramos zoroastrizmui.[16]

Valdovų sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Persija-orn.png
Senovės Persijos istorija
Proto-Elamo kultūra
Elamas, Džirofto civilizacija
Kasitai, Mana
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Makedonijos imperija
Seleukidai, Graikai-baktrai
Partai, Kušanai
Sasanidai, Eftalitai
Irano istorija, Afganistano istorija

Nepaisant to, kad Atropatena kelis šimtmečius buvo valdoma karalių, tik dalis jų vardų yra žinomi, o jų valdymo metai yra dar sunkiau identifikuojami. Lentelėje žemiau nurodyti žinomi valdovai ir apytiksli valdymo metų trukmė (daugeliu atveju tik konkretūs metai, kada žinoma apie valdymą).

Valdovo vardas Valdymo metai
Atropato giminė
Atropatas apie 323 m. pr. m. e.
Artabazanas 221 m. pr. m. e.
Mitridatas I 67 m. pr. m. e.
Darius I 65 m. pr. m. e.
Ariobarzanas I 59 m. pr. m. e.
Artavasdas I iki 30 m. pr. m. e.
Asinalas 30 m. pr. m. e.
Ariobarzanas II 28 arba 20 m. pr. m. e. – 4 m. e. m.
Artavasdas II 4-6 m. e. m.
Aršakidų dinastija
Artabanas iki 12 m.
Vononas 12-51 m.
Pakoras nuo 51 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Boyce, Grenet, p. 71
  2. Olbrycht (2014), 96 psl.
  3. Gregoratti (2017), 138 psl.
  4. Schippmann (1987), 221–224 psl.
  5. 5,0 5,1 Schippmann, 1987, pp. 221–224
  6. Yarshater, Ehsan (1983), The Cambridge history of Iran, Kembridžo universiteto leodykla, p. 1408, ISBN 978-0-521-20092-9, "Atropatene, žr. skyriuje Azarbaijan" 
  7. „Strabo, Geography, Book 11“. www.perseus.tufts.edu. Nuoroda tikrinta 2020-04-30. 
  8. 8,0 8,1 de Planhol, 1987, pp. 205–215
  9. Chaumont, 1987, pp. 17–18
  10. „Strabo, Geography, Book 11, chapter 13, section 1“. www.perseus.tufts.edu. Nuoroda tikrinta 2020-04-30. 
  11. Cheshire, Keyne (2009). Alexander the Great. Cambridge University. p. 73. ISBN 9780521707091. 
  12. F. Mirwaisi, Hamma (2010). Return of the Medes: An Analysis of Iranian History. Wheatmark. p. 123. ISBN 9781604944495. 
  13. Ghodrat-Dizaji, 2007, p. 87
  14. Daryaee, 2010, p. 249
  15. Ghodrat-Dizaji, 2007, pp. 87–88
  16. Ghodrat-Dizaji, 2007, p. 88

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koordinatės: 37°š. pl. 48°r. ilg. / 37°š. pl. 48°r. ilg. / 37; 48