Michailas Romanovas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: af, ar, be, bg, ca, cs, da, de, el, en, eo, es, et, fi, fr, gl, he, hr, hu, id, is, it, ja, ka, ko, lv, mk, mr, nl, no, pl, pt, ro, sh, sr, sv, th, tr, uk, zh |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 33: | Eilutė 33: | ||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{ref}} |
{{ref}} |
||
{{Rusijos valdovai}} |
|||
[[Kategorija:Romanovai]] |
[[Kategorija:Romanovai]] |
||
[[Kategorija:Rusijos carai]] |
[[Kategorija:Rusijos carai]] |
15:05, 15 lapkričio 2010 versija
Michailas Romanovas rus. Михаил Фёдорович Романов | |
---|---|
Rusijos caras | |
Romanovų dinastija | |
Gimė | 1596 m. liepos 22 d. Maskva |
Mirė | 1645 m. liepos 23 d. (49 metai) Maskva |
Tėvas | Fiodoras Romanovas |
Motina | Ksenija Šestova |
Sutuoktinis (-ė) | Marija Dolgorukova Jevdokija Strešniova |
Vaikai | Aleksejus Michailovičius Ivanas Michailovičius, Vasilijus Michailovičius, Irina, Ana, Tatjana, Pelagėja, Marija, Sofija |
Rusijos caras | |
Valdė | 1613 vasario 21 –1645 m. liepos 12 d. |
Karūnavimas | 1613 m. vasario 21 d. |
Pirmtakas | Vladislovas Vaza |
Įpėdinis | Aleksejus Michailovičius |
Vikiteka | Michailas Romanovas |
Parašas | |
Michailas Romanovas (rus. Михаил Фёдорович Романов 1596 m. liepos 22 d. Maskva – 1645 m. liepos 23 d. ten pat) – 1613 vasario 21 –1645 m. liepos 12 d. Rusijos caras. Romanovų dinastijos pradininkas.
Biografija
Bojarino Fiodoro Romanovo, kuris caro Boriso Godunovo paliepimu apie 1600 m. Filareto vardu prievarta įšventintas vienuoliu, sūnus. Vaikai: Aleksejus Michailovičius, Ivanas Michailovičius (1633–1639), Vasilijus Michailovičius (1639), Irina, Ana, Tatjana, Pelagėja, Marija, Sofija.
1613 m. vasario 21 (kovo 3) d. Zemskinio susirinkimo išrinktas caru ir karūnuotas. Už silpnos sveikatos ir nepatyrusi Michailą valstybės reikalus 1613–1619 m. tvarkė jo motina su giminaičiais, nuo 1619 m. – iš nelaisvės Lenkijoje sugrįžęs Filaretas, kuris tapo Maskvos patriarchu. Jam valdant 1617 m. Stolbovo taika baigtas karas su Švedija, 1618 m. Deulino paliaubomis – karas su Abiejų Tautų Respublika, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai atiteko Smolensko, Lenkijos karalystei – Starodubo ir Severianų Naugardo žemės. Taikos laikotarpiu pasinaudota stiprinant centrinę valdžią, atkuriant per Didžiąją suirutę nuniokotą šalies ūkį, plėtojant prekybos ir diplomatinius santykius su Europos valstybėmis, plečiant Sibiro kolonizaciją. Padidinus mokesčius sustiprėjo Rusijos finansinė padėtis. Po nesėkmingo bandymo atgauti Smolenską ir kitas žemes 1634 m. su Abiejų Tautų Respublika sudaryta Polianovkos taika, kuria Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas Vaza atsisakė pretenzijų į Maskvos sostą. [reikalingas šaltinis]