Smalvos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°38′30″ š. pl. 26°21′40″ r. ilg. / 55.64167°š. pl. 26.36111°r. ilg. / 55.64167; 26.36111 (Smalvos)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 17: Eilutė 17:
'''Smalvos''' – bažnytkaimis [[Zarasų rajonas|Zarasų rajone]], 11 km į pietvakarius nuo [[Turmantas|Turmanto]]. Seniūnaitijos centras. Tautinė gyventojų sudėtis įvairi – gyvena [[lietuviai]], [[lenkai]], [[rusai]], [[baltarusiai]].
'''Smalvos''' – bažnytkaimis [[Zarasų rajonas|Zarasų rajone]], 11 km į pietvakarius nuo [[Turmantas|Turmanto]]. Seniūnaitijos centras. Tautinė gyventojų sudėtis įvairi – gyvena [[lietuviai]], [[lenkai]], [[rusai]], [[baltarusiai]].


Yra [[Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia]], biblioteka, kaimo salė. [[Smalvų kraštovaizdžio draustinis]]. Atokiau nuo miestelio – [[Smalvykštis|Smalvykščio]] ežeras ir [[pelkė]], 3 km į pietryčius – [[Smalvas|Smalvo ežeras]].
Yra [[Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia]] (pastatyta 1857 m.) su varpine, biblioteka, kaimo salė. [[Smalvų kraštovaizdžio draustinis]]. II pasaulinio karo aukų kapinės. Atokiau nuo miestelio – [[Smalvykštis|Smalvykščio]] ežeras ir [[pelkė]], 3 km į pietryčius – [[Smalvas|Smalvo ežeras]].


== Istorija ==
== Istorija ==
Eilutė 24: Eilutė 24:


[[1920]] m. Smalvos pateko į lietuvių-lenkų kovų fronto liniją. Lenkai stengėsi užimti [[geležinkelis Vilnius-Daugpilis|Vilniaus–Daugpilio geležinkelio]] liniją ir ties Smalvomis įvyko kautynės, po kurių [[lapkričio 3]] d. lenkai paliko Smalvas. Tačiau jau [[lapkričio 5]] d. jie vėl sugrįžo ir [[Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija]] paliko Smalvas lenkų pusėje, iki [[1939]] m. rudens.
[[1920]] m. Smalvos pateko į lietuvių-lenkų kovų fronto liniją. Lenkai stengėsi užimti [[geležinkelis Vilnius-Daugpilis|Vilniaus–Daugpilio geležinkelio]] liniją ir ties Smalvomis įvyko kautynės, po kurių [[lapkričio 3]] d. lenkai paliko Smalvas. Tačiau jau [[lapkričio 5]] d. jie vėl sugrįžo ir [[Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija]] paliko Smalvas lenkų pusėje, iki [[1939]] m. rudens.

Sovietmečiu buvo M. Melnikaitės kolūkio gyvenvietė.


{{adm2|3}}
{{adm2|3}}
Eilutė 31: Eilutė 33:
{{admr|[[1950]]–[[1981]] m.|[[Smalvų apylinkė]]s centras|r3=2|[[Zarasų rajonas]]}}
{{admr|[[1950]]–[[1981]] m.|[[Smalvų apylinkė]]s centras|r3=2|[[Zarasų rajonas]]}}
{{admr|[[1981]]–[[198?]] m.|[[Smalvų apylinkė]]}}
{{admr|[[1981]]–[[198?]] m.|[[Smalvų apylinkė]]}}
{{admr|[[1995]]–|[[Turmanto seniūnija]]|[[Zarasų rajono savivaldybė]]}}
{{admr|[[1994]]–|[[Turmanto seniūnija]]|[[Zarasų rajono savivaldybė]]}}
{{adme}}
{{adme}}



10:36, 14 spalio 2010 versija

Smalvos
{{#if:
Smalvų bažnyčia
Smalvos
Smalvos
55°38′30″ š. pl. 26°21′40″ r. ilg. / 55.64167°š. pl. 26.36111°r. ilg. / 55.64167; 26.36111 (Smalvos)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Zarasų rajono savivaldybės vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Turmanto seniūnija
Gyventojų (2001) 212
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Smálvos
Kilmininkas: Smálvų
Naudininkas: Smálvoms
Galininkas: Smálvas
Įnagininkas: Smálvomis
Vietininkas: Smálvose

Smalvos – bažnytkaimis Zarasų rajone, 11 km į pietvakarius nuo Turmanto. Seniūnaitijos centras. Tautinė gyventojų sudėtis įvairi – gyvena lietuviai, lenkai, rusai, baltarusiai.

Yra Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia (pastatyta 1857 m.) su varpine, biblioteka, kaimo salė. Smalvų kraštovaizdžio draustinis. II pasaulinio karo aukų kapinės. Atokiau nuo miestelio – Smalvykščio ežeras ir pelkė, 3 km į pietryčius – Smalvo ežeras.

Istorija

Apie Smalvų dvarą žinoma nuo 1580 m. Tada jis priklausė Keblauskams, 1600 m. atiteko Podbereskiams, vėliau Smalvas valdė Gintautai ir Bartoševičiai. 1812 m. per Lietuvą traukę prancūzai Smalvas sudegino, sunaikino vienuolyną, kuris veikė 16001832 m.

1920 m. Smalvos pateko į lietuvių-lenkų kovų fronto liniją. Lenkai stengėsi užimti Vilniaus–Daugpilio geležinkelio liniją ir ties Smalvomis įvyko kautynės, po kurių lapkričio 3 d. lenkai paliko Smalvas. Tačiau jau lapkričio 5 d. jie vėl sugrįžo ir Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija paliko Smalvas lenkų pusėje, iki 1939 m. rudens.

Sovietmečiu buvo M. Melnikaitės kolūkio gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19201939 m. Smalvų valsčiaus centras Breslaujos apskritis
19391940 m. Švenčionėlių apskritis
19401950 m. Zarasų apskritis
19501981 m. Smalvų apylinkės centras Zarasų rajonas
1981198? m. Smalvų apylinkė
1994 Turmanto seniūnija Zarasų rajono savivaldybė


Šaltiniai

  • Bronius Kviklys, Mūsų Lietuva, 1 t., Vilnius: Mintis, 1989, 642.