Nobelio ekonomikos premija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S →‎Principai: iškelta
Eilutė 30: Eilutė 30:
Premijos įteikimo principai, taisyklės ir eiga yra nustatyti pagal kitas jau daugelį metų gyvavusias originalias Nobelio premijas, – t. y. [[Nobelio fizikos premija|fizikos]], [[Nobelio chemijos premija|chemijos]], [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|fiziologijos ir medicinos]], [[Nobelio literatūros premija|literatūros]] bei [[Nobelio taikos premija|taikos]]. Premija skiriama ne „išsiskiriantiems asmenims“, o asmenims dėl jų išsiskiriančių pasiekimų tam tikrose srityse. Statutas nustato, kad „premija kasmet bus skiriama asmeniui už darbus ekonomikos mokslui pagal nuostatas, išreikštas [[Alfredas Nobelis|Alfredo Nobelio]] [[1895]] metų [[lapkričio 27]] dienos testamente“.
Premijos įteikimo principai, taisyklės ir eiga yra nustatyti pagal kitas jau daugelį metų gyvavusias originalias Nobelio premijas, – t. y. [[Nobelio fizikos premija|fizikos]], [[Nobelio chemijos premija|chemijos]], [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|fiziologijos ir medicinos]], [[Nobelio literatūros premija|literatūros]] bei [[Nobelio taikos premija|taikos]]. Premija skiriama ne „išsiskiriantiems asmenims“, o asmenims dėl jų išsiskiriančių pasiekimų tam tikrose srityse. Statutas nustato, kad „premija kasmet bus skiriama asmeniui už darbus ekonomikos mokslui pagal nuostatas, išreikštas [[Alfredas Nobelis|Alfredo Nobelio]] [[1895]] metų [[lapkričio 27]] dienos testamente“.


==Nuorodos==
{|class="wikitable sortable" width=95%
*[[Sąrašas:Nobelio ekonomikos premijos laureatai|Nobelio ekonomikos premijos laureatai]]
|- bgcolor="#cccccc"
!Metai
!Autorius
!Šalis
!Nuopelnas
|-
| [[1969]] m. || [[Ragnar Frisch]] (1895–1973), <br /> [[Jan Tinbergen]] (1903–1994) || {{NORv}}, <br /> {{NEDv}} || už taikomųjų dinaminių modelių sukūrimą ekonominiams procesams tirti.
|-
| [[1970]] m. || [[Paul A. Samuelson]] (1915–) || {{USAv}} || už mokslinę veiklą, kuria jis sukūrė statinę ir dinaminę ekonomikos teoriją ir aktyviai prisidėjo keliant analizės lygį ekonomikos moksle.
|-----
| [[1971]] m. || [[Simon Kuznets]] (1901–1985) || {{USAv}} || už empirines ekonominio augimo interpretacijas
|-----
| [[1972]] m. || [[John R. Hicks]] (1904–1989), <br /> [[Kenneth J. Arrow]] (1921–) || {{GBRv}}, <br /> {{USAv}} || už indėlį į bendrojo ekonominio balanso teorijos ir gerovės teorijos kūrime
|-----
| [[1973]] m. || [[Vasilijus Leontjevas]] (1905–1999) || {{USAv}} || už indėlį į resursų paskirstymo optimizavimo teoriją
|-----
| [[1974]] m. || [[Gunnar Myrdal]] (1898–1987), <br /> [[Friedrich August von Hayek]] (1899–1992) || {{SWEv}}, <br /> {{GBRv}} ||
|-----
| [[1975]] m. || [[Leonid Vitaliyevich Kantorovich]] (1912–1986), <br /> [[Tjalling C. Koopmans]] (1910–1985) || {{USRv}}, <br /> {{USAv}} || už indėlį į resursų paskirstymo optimizavimo teoriją
|-----
| [[1976]] m. || [[Milton Friedman]] (1912–2006) || {{USAv}} ||
|-----
| [[1977]] m. || [[Bertil Ohlin]] (1899–1979), <br /> [[James E. Meade]] (1907–1995) || {{SWEv}}, <br /> {{GBRv}} ||
|-----
| [[1978]] m. || [[Herbert A. Simon]] (1916–2001) || {{USAv}} ||
|-----
| [[1979]] m. || [[Theodore W. Schultz]] (1902–1998), <br /> [[Arthur Lewis]] (1915–1991) || {{USAv}}, <br /> {{GBRv}} ||
|-----
| [[1980]] m. || [[Lawrence R. Klein]] (1920–) || {{USAv}} ||
|-----
| [[1981]] m. || [[James Tobin]] (1918–2002) || {{USAv}} ||
|-----
| [[1982]] m. || [[George J. Stigler]] (1911–1991) || {{USAv}} ||
|-----
| [[1983]] m. || [[Gerard Debreu]] (1921–2004) || {{USAv}} ||
|-----
| [[1984]] m. || [[Richard Stone]] (1913–1991) || {{GBRv}} ||
|-----
| [[1985]] m. || [[Franco Modigliani]] (1918–2003) || {{USAv}} ||
|-----
| [[1986]] m. || [[James M. Buchanan Jr.]] (1919–) || {{USAv}} ||
|-----
| [[1987]] m. || [[Robert M. Solow]] (1924–) || {{USAv}} ||
|-----
| [[1988]] m. || [[Maurice Allais]] (1911–) || {{FRAv}} ||
|-----
| [[1989]] m. || [[Trygve Haavelmo]] (1911–1999) || {{NORv}} ||
|-----
| [[1990]] m. || [[Harry M. Markowitz]] (1927–), <br /> [[Merton H. Miller]] (1923–2000), <br /> [[William F. Sharpe]] (1934–) || {{USAv}} ||
|-----
| [[1991]] m. || [[Ronald H. Coase]] (1910–) || {{GBRv}} ||
|-----
| [[1992]] m. || [[Gary S. Becker]] (1930–) || {{USAv}} ||
|-----
| [[1993]] m. || [[Robert W. Fogel]] (1926–), <br /> [[Douglass C. North]] (1920–) || {{USAv}} ||
|-----
| [[1994]] m. || [[John C. Harsanyi]] (1920–2000), <br /> [[John F. Nash Jr.]] (1928–), <br /> [[Reinhard Selten]] (1930–) || {{USAv}}, <br /> {{USAv}}, <br /> {{GERv}} ||
|-----
| [[1995]] m. || [[Robert E. Lucas Jr.]] (1937–) || {{USAv}} ||
|-----
| [[1996]] m. || [[James A. Mirrlees]] (1936–), <br /> [[William Vickrey]] (1914–1996) || {{GBRv}}, <br /> {{USAv}} ||
|-----
| [[1997]] m. || [[Robert C. Merton]] (1944–), <br /> [[Myron S. Scholes]] (1941–) || {{USAv}} ||
|-----
| [[1998]] m. || [[Amartya Sen]] (1933–) || {{INDv}} ||
|-----
| [[1999]] m. || [[Robert A. Mundell]] (1932–) || {{CANv}} || už [[pinigų politika|pinigų]] ir [[fiskalinė politika|fiskalinės politikos]] skirtinguose [[valiutos kursas|valiutos kursuose]] analizę ir optimalios valiutos srities analizę.
|-----
| [[2000]] m. || [[James J. Heckman]] (1944–), <br /> [[Daniel L. McFadden]] (1937–) || {{USAv}} ||
|-----
| [[2001]] m. || [[George Akerlof]] (1940–), <br /> [[Michael Spence]] (1943–), <br /> [[Joseph Stiglitz]] (1943–) || {{USAv}} ||
|-----
| [[2002]] m. || [[Daniel Kahneman]] (1934–), <br /> [[Vernon L. Smith]] (1927–) || {{USAv}} ir {{ISRv}}, <br /> {{USAv}} ||
|-----
| [[2003]] m. || [[Robert F. Engle III]] (1942–), <br /> [[Clive W. J. Granger]] (1934–) || {{USAv}}, <br /> {{GBRv}} ||
|-----
| [[2004]] m. || [[Finn E. Kydland]] (1943–), <br /> [[Edward C. Prescott]] (1940–) || {{NORv}}, <br /> {{USAv}} || už indėlį į dinaminę makroekonomiką: laiko derinimą ekonomikos politikoje ir [[ekonominis ciklas|ekonominio ciklo]] varomąsias jėgas.
|-----
| [[2005]] m. || [[Robert J. Aumann]] (1930–), <br /> [[Thomas C. Schelling]] (1921–) || {{ISRv}} ir {{USAv}}, <br /> {{USAv}} || už išplėstą konflikto ir bendradarbiavimo supratimą [[žaidimų teorija|žaidimų teorijos]] analizėje.
|-----
| [[2006]] m. || [[Edmund S. Phelps]] (1933–) || {{USAv}} || už trumpalaikių tarptautinių kompromisų [[makroekonomika|makroekonomikos]] politikoje analizę.
|-----
| [[2007]] m. || [[Leonid Hurwicz]] (1917–), [[Eric Maskin]] (1950–), [[Roger Myerson]] (1951–) || {{USAv}} || už tai, kad padėjo [[Optimalus mechanizmas|optimalaus mechanizmo projektavimo teorijos]] pagrindus.
|-----
| [[2008]] m. || [[Paul Krugman]] (1953–) || {{USAv}} || už jo prekybos modelių ir ekonominės veiklos analizę.
|-----
| [[2009]] m. ||[[Elinor Ostrom]] (1933–), <br />[[Oliver Williamson]] (1932–) || {{USAv}}, <br />{{USAv}} ||
|}


{{NobelioPremija}}
{{NobelioPremija}}

11:58, 23 gegužės 2010 versija

Nobelio ekonomikos premijaNobelio premijos nominacija, prestižiškiausias ir garbingiausias pasaulyje apdovanojimas už nuopelnus ekonomikos mokslui. Tai labai didelės pagarbos ženklas. Jį kasmet įteikia Švedijos karališkoji mokslų akademija. Apdovanojimą sudaro auksinis medalis, diplomas bei piniginė premija, kuri paskutiniaisiais metais yra lygi 10 milijonų Švedijos kronų (apie 1 milijonas eurų arba 1,3 milijono JAV dolerių).

Premija teikiama nuo 1969 metų.

Premija ekonomikos srityje nebuvo Alfredo Nobelio testamento dalis, tačiau 1969 metais Nobelio Fondas, gavęs Švedijos Banko paramą, įtraukė ir šį apdovanojimą šalia penkių, jau seniai teikiamų apdovanojimų sąrašo.

Apdovanojimo nugalėtojas paskelbiamas iš anksčiau atrinktų nominantų. Jis paskelbiamas po Apdovanojimo Komiteto, Akademijos socialinių mokslų tarybos pasirinkimų bei visos Akademijos slapto balsavimo. Laureatas paskelbiamas kiekvieną spalį, o apdovanojimas įteikiamas Stokholme gruodžio 10 dieną.

Laureato nustatymo tvarka

Kandidatų bei laureatų atrinkimu yra atsakingas Ekonomikos Premijos Komitetas. Kiekvienais metais mokslininkams, Nobelio Akademijos nariams įvairių universitetų profesoriams daugybėje pasaulio šalių išsiunčiama tūkstančiai laiškų su prašymais nurodyti pretendentus Ekonomikos premijai gauti. Laiškai siunčiami:

  • Mokslų Akademijos nariams Švedijoje bei kitose užsienio šalyse;
  • Komiteto, atsakingo už Alfredo Nobelio Atminimo Premiją Ekonomikos Moksle, nariams;
  • Ekonomikos premijos laureatams;
  • Bent šešiems universitetams ar koledžams Mokslų Akademijos atrinktiems tais metais;
  • Kitiems mokslininkams, kurie Akademijos nuomone gali teikti savo kandidatūras.

Speciali ekspertų komanda ir laureatų atrinkimo komitetas, išnagrinėję susidariusį sąrašą, Akademijai pateikia rekomendacijas. Savo ruožtu Akademija balsuoja dėl lemiamo laureatų sąrašo. Rezultatai skelbiami iš karto po balsavimo kiekvienų metų spalio viduryje.

Istorija

Ekonomikos Premija nebuvo originaliojo Alfredo Nobelio testamento teksto dalimi, tačiau 1968 metais trijų šimtų metų jubiliejų šventęs Švedijos Bankas nutarė inicijuoti naujos premijos atsiradimą. Premija, oficialiai pavadinta The Central Bank of Sweden Prize in Economic Sciences in Memory of Alfred Nobel, pirmą kartą įteikta 1969 metais.

Čikagos mokykla

Nuo 1969 metų, kai jungtinė (dviem asmenims) premija buvo įtekta Norvegijos ir Nyderlandų ekonomistams Ragnarui Frischui ir Janui Tinbergenui, premiją daugiausiai laimėjo JAV ekonomistai, kurių daugumą sudarė Čikagos mokyklos atstovai. Tačiau ją yra laimėjęs ir daugeliui Čikagos mokyklos teiginių oponuojantis Jozefas Stiglicas.

Principai

Premijos įteikimo principai, taisyklės ir eiga yra nustatyti pagal kitas jau daugelį metų gyvavusias originalias Nobelio premijas, – t. y. fizikos, chemijos, fiziologijos ir medicinos, literatūros bei taikos. Premija skiriama ne „išsiskiriantiems asmenims“, o asmenims dėl jų išsiskiriančių pasiekimų tam tikrose srityse. Statutas nustato, kad „premija kasmet bus skiriama asmeniui už darbus ekonomikos mokslui pagal nuostatas, išreikštas Alfredo Nobelio 1895 metų lapkričio 27 dienos testamente“.

Nuorodos