Pereiti prie turinio

Sąrašas:Nobelio ekonomikos premijos laureatai

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nobelio ekonomikos premijos laureatai:


Metai Autorius Šalis Nuopelnas
1969 m. Ragnar Frisch (1895–1973),
Jan Tinbergen (1903–1994)
Norvegija,
Nyderlandai
už taikomųjų dinaminių modelių sukūrimą ekonominiams procesams tirti.
1970 m. Paul A. Samuelson (1915–2009) JAV už mokslinę veiklą, kuria jis sukūrė statinę ir dinaminę ekonomikos teoriją ir aktyviai prisidėjo keliant analizės lygį ekonomikos moksle.
1971 m. Simon Kuznets (1901–1985) JAV už empirines ekonominio augimo interpretacijas
1972 m. John R. Hicks (1904–1989),
Kenneth J. Arrow (1921–2017)
Jungtinė Karalystė,
JAV
už indėlį į bendrojo ekonominio balanso teorijos ir gerovės teorijos kūrime
1973 m. Vasilijus Leontjevas (1905–1999) JAV už indėlį į resursų paskirstymo optimizavimo teoriją
1974 m. Gunnar Myrdal (1898–1987),
Friedrich August von Hayek (1899–1992)
Švedija,
Jungtinė Karalystė
už novatorišką darbą pinigų ir ekonominių svyravimų teorijoje ir už išsamią ekonominių, socialinių ir institucinių reiškinių tarpusavio priklausomybės analizę
1975 m. Leonid Vitaliyevich Kantorovich (1912–1986),
Tjalling C. Koopmans (1910–1985)
TSRS,
JAV
už indėlį į resursų paskirstymo optimizavimo teoriją
1976 m. Milton Friedman (1912–2006) JAV už pasiekimus vartojimo analizės, pinigų istorijos ir teorijos srityse ir už stabilizavimo politikos sudėtingumo demonstravimą
1977 m. Bertil Ohlin (1899–1979),
James E. Meade (1907–1995)
Švedija,
Jungtinė Karalystė
už didelį indėlį į tarptautinės prekybos ir tarptautinio kapitalo judėjimo teoriją
1978 m. Herbert A. Simon (1916–2001) JAV už novatorišką sprendimų priėmimo proceso ekonominėse organizacijose tyrimą
1979 m. Theodore W. Schultz (1902–1998),
Arthur Lewis (1915–1991)
JAV,
Jungtinė Karalystė
už novatoriškus ekonominės plėtros tyrimų tyrimus, ypač atsižvelgiant į besivystančių šalių problemas
1980 m. Lawrence R. Klein (1920–2013) JAV už ekonometrinių modelių kūrimą ir taikymą ekonominių svyravimų ir ekonominės politikos analizei
1981 m. James Tobin (1918–2002) JAV už finansų rinkų ir jų sąsajų su išlaidomis sprendimus, užimtumu, gamyba ir kainomis analize
1982 m. George J. Stigler (1911–1991) JAV už esminius pramonės struktūrų, rinkų funkcionavimo ir viešojo reguliavimo priežasčių bei padarinių tyrimus
1983 m. Gerard Debreu (1921–2004) JAV už naujų analitiniu metodų ir bendros pusiausvyros teorijos įtraukimą į ekonomikos teoriją
1984 m. Richard Stone (1913–1991) Jungtinė Karalystė už esminį indėlį į nacionalinių sąskaitų sistemų kūrimą ir dė labai pagerintos empirinės ekonominės analizės pagrindą
1985 m. Franco Modigliani (1918–2003) JAV už novatoriškas taupymo ir finansų rinkų analizes
1986 m. James M. Buchanan Jr. (1919–2013) JAV už sutartinių ir konstitucinių ekonominių ir politinių sprendimų priėmimo teorijos pagrindų sukūrimą
1987 m. Robert M. Solow (1924–) JAV už indėlį į ekonomikos augimo teoriją
1988 m. Maurice Allais (1911–2010) Prancūzija už novatorišką indėlį į rinkų teoriją ir efektyvų išteklių panaudojimą
1989 m. Trygve Haavelmo (1911–1999) Norvegija už ekonometrijos tikimybių teorijos pagrindų išaiškinimą ir vienalaikių ekonomikos struktūrų analizę
1990 m. Harry M. Markowitz (1927–),
Merton H. Miller (1923–2000),
William F. Sharpe (1934–)
JAV už novatorišką darbą finansų ekonomikos teorijoje
1991 m. Ronald H. Coase (1910–2013) Jungtinė Karalystė už sandorio sąnaudų ir nuosavybės teisių reikšmę institucinei struktūrai ir ekonomikos funkcionavimui atradimą ir išsiaiškinimą
1992 m. Gary S. Becker (1930–2014) JAV už mikroekonominės analizės srities išplėtimą ir daugybės žmonių elgesio ir sąveikos, įskaitant ne rinkos elgesį analizę
1993 m. Robert W. Fogel (1926–2013),
Douglass C. North (1920–2015)
JAV už atnaujintus ekonomikos istorijos tyrimus, taikant ekonomikos teoriją ir kiekybinius metodus, siekiant paaiškinti ekonominius ir institucinius pokyčius
1994 m. John C. Harsanyi (1920–2000),
John F. Nash Jr. (1928–2015),
Reinhard Selten (1930–2016)
JAV,
JAV,
Vokietija
už novatorišką pusiausvyros analizę žaidimų teorijoje
1995 m. Robert E. Lucas Jr. (1937–) JAV už racionalių lūkesčių hipotezės sukurimą ir pritaikymą ir makroekonomikos analizę bei pagilints ekonomikės politikos supratimą.
1996 m. James A. Mirrlees (1936–2018),
William Vickrey (1914–1996)
Jungtinė Karalystė,
JAV
už esminį indėlį į ekonominę paskatų teoriją pagal asimetrinę informaciją
1997 m. Robert C. Merton (1944–),
Myron S. Scholes (1941–)
JAV už naujo metodo išvestinių finansinių priemonių vertei nustatyti atradimą
1998 m. Amartya Sen (1933–) Indija už indėlį į gerovės ekonomiką
1999 m. Robert A. Mundell (1932–2021) Kanada pinigų ir fiskalinės politikos skirtinguose valiutos kursuose analizę ir optimalios valiutos srities analizę.
2000 m. James J. Heckman (1944–),
Daniel L. McFadden (1937–)
JAV už atrankinių mėginių analizės teorijos ir metodų sukūrimą
už diskretiško pasirinkimo analizės teoriją ir metodų sukūrimą
2001 m. George Akerlof (1940–),
Michael Spence (1943–),
Joseph Stiglitz (1943–)
JAV už asimetriškos rinkos analizę
2002 m. Daniel Kahneman (1934–),


Vernon L. Smith (1927–)

JAV ir Izraelis,
JAV
už integruotą psichologinių tyrimų į ekonomikos mokslą įžvalgas, ypač susijusias su žmogaus vertinimu ir sprendimų priėmimu neapibrėžtumis sąlygomis
už laboratorinių eksperimentų ir empirinės ekonominės analizės priemonių atradimą, tiriant alternatyvius rinkos mechanizmus
2003 m. Robert F. Engle III (1942–),


Clive W. J. Granger (1934–2009)

JAV,
Jungtinė Karalystė
iž ekonominių laiko su bendromis tendencijomis analizės metodųatradimą
2004 m. Finn E. Kydland (1943–),
Edward C. Prescott (1940–)
Norvegija,
JAV
už indėlį į dinaminę makroekonomiką: laiko derinimą ekonomikos politikoje ir ekonominio ciklo varomąsias jėgas.
2005 m. Robert J. Aumann (1930–),
Thomas C. Schelling (1921–2016)
Izraelis ir JAV,
JAV
už išplėstą konflikto ir bendradarbiavimo supratimą žaidimų teorijos analizėje.
2006 m. Edmund S. Phelps (1933–) JAV už trumpalaikių tarptautinių kompromisų makroekonomikos politikoje analizę.
2007 m. Leonid Hurwicz (1917–2008),

Eric Maskin (1950–), Roger Myerson (1951–) || JAV || už tai, kad padėjo optimalaus mechanizmo projektavimo teorijos pagrindus.

2008 m. Paul Krugman (1953–) JAV už jo prekybos modelių ir ekonominės veiklos analizę.
2009 m. Elinor Ostrom (1933–2012),
Oliver Williamson (1932–2020)
JAV,
JAV
už ekonomikos valdymo, ypač bendrojo turto, analizę
už ekonomikos valdymo, ypač firmų, analizę
2010 m. Christopher A. Pissarides, (1948–)
Peter A. Diamond, (1940–)
Dale T. Mortensen (1939–2014)
Kipras,
JAV,
JAV
už darbą, kuris gali paaiškinti, kaip nedarbas, laisvos darbo vietos bei atlyginimai yra veikiami reguliavimo ir politikos.
2011 m. Tomas J. Sargent (1943–)
Christopher A. Sims (1942–)
JAV už priežasčių ir pasekmių makroekonomikoje empirinius tyrimus.
2012 m. Alvin E. Roth (1951–)
Lloyd S. Shapley (1923–2016)
JAV už stabilių paskirstymų teoriją ir rinkos kūrimo praktiką.
2013 m. Eugene F. Fama (1939–)
Lars Peter Hansen (1952–)
Robert J. Shiller (1946–)
JAV už novatorišką darbą įžvelgiant turto rinkų tendencijas.
2014 m. Jean Tirole (1953–) Prancūzija už rinkos jėgų ir stambiųjų įmonių veiklos reguliavimo analizę.
2015 m. Angus Deaton (1945–) Švedija už jo vartojimo, skurdo ir gerovės tyrimus.
2016 m. Oliver Hart (1948–) Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė KaralystėJungtinės Amerikos Valstijos JAV už jų indėlį tiriant kontraktų teoriją
Bengt Holmström (1949–) Suomijos vėliava Suomija
2017 m. Richard H. Thaler (1945–) Jungtinės Amerikos Valstijos JAV už elgsenos ekonomikos tyrimus.
2018 m. William D. Nordhaus (1941–)

Paul M. Romer (1955–)

Jungtinės Amerikos Valstijos JAVJungtinės Amerikos Valstijos JAV už metodus padedančius spręsti pasaulio ekonomikos pasaulio gyventojų gerovės klausymus
2019 m. Abhijit Banerjee (1961–)

Esther Duflo (1972–) Michael Kremer (1964–)

Indijos vėliava IndijaPrancūzijos vėliava PrancūzijaJungtinės Amerikos Valstijos JAV už naują požiūrį į pasaulinio skurdo tyrimus.
2020 m. Paul R. Milgrom (1948–)

Robert B. Wilson (1937–)

Jungtinės Amerikos Valstijos JAVJungtinės Amerikos Valstijos JAV už naujų aukciono formatų išradimus.
2021 m. David Card (1956–) Kanados vėliava KanadaJungtinės Amerikos Valstijos JAVNyderlandų vėliava Nyderlandai Už empirinį indėlį į darbo ekonomiką
Joshua Angrist (1960–)

Guido Wilhelmus Imbens (1963–)

Už jų metodinį indėlį analizuojant priežastinius ryšius.
2022 m. Ben Bernanke (1953-)

Douglas Diamond (1953-) Philip H. Dybvig (1955-)

Jungtinės Amerikos Valstijos JAV Už bankų ir finansų krizių tyrimus.
2023 m. Claudia Goldin (1946-) Jungtinės Amerikos Valstijos JAV Už pagerinti mūsų supratimą apie moterų darbo rinkos rezultatus
2024 m. Daron Acemoglu (1967-)

Simon Johnson (1963-) James A. Robinson (1955-)

Turkija TurkijaJungtinė Karalystė Didžioji BritanijaJungtinės Amerikos Valstijos JAV Už tyrimams, kaip formujadi institucijos ir daro įtaką gerovei