Sąrašas:Nobelio ekonomikos premijos laureatai

Nobelio ekonomikos premijos laureatai:

Metai	Autorius	Šalis	Nuopelnas
1969 m.	Ragnar Frisch (1895–1973), Jan Tinbergen (1903–1994)	Norvegija, Nyderlandai	už taikomųjų dinaminių modelių sukūrimą ekonominiams procesams tirti.
1970 m.	Paul A. Samuelson (1915–2009)	JAV	už mokslinę veiklą, kuria jis sukūrė statinę ir dinaminę ekonomikos teoriją ir aktyviai prisidėjo keliant analizės lygį ekonomikos moksle.
1971 m.	Simon Kuznets (1901–1985)	JAV	už empirines ekonominio augimo interpretacijas
1972 m.	John R. Hicks (1904–1989), Kenneth J. Arrow (1921–2017)	Jungtinė Karalystė, JAV	už indėlį į bendrojo ekonominio balanso teorijos ir gerovės teorijos kūrime
1973 m.	Vasilijus Leontjevas (1905–1999)	JAV	už indėlį į resursų paskirstymo optimizavimo teoriją
1974 m.	Gunnar Myrdal (1898–1987), Friedrich August von Hayek (1899–1992)	Švedija, Jungtinė Karalystė	už novatorišką darbą pinigų ir ekonominių svyravimų teorijoje ir už išsamią ekonominių, socialinių ir institucinių reiškinių tarpusavio priklausomybės analizę
1975 m.	Leonid Vitaliyevich Kantorovich (1912–1986), Tjalling C. Koopmans (1910–1985)	TSRS, JAV	už indėlį į resursų paskirstymo optimizavimo teoriją
1976 m.	Milton Friedman (1912–2006)	JAV	už pasiekimus vartojimo analizės, pinigų istorijos ir teorijos srityse ir už stabilizavimo politikos sudėtingumo demonstravimą
1977 m.	Bertil Ohlin (1899–1979), James E. Meade (1907–1995)	Švedija, Jungtinė Karalystė	už didelį indėlį į tarptautinės prekybos ir tarptautinio kapitalo judėjimo teoriją
1978 m.	Herbert A. Simon (1916–2001)	JAV	už novatorišką sprendimų priėmimo proceso ekonominėse organizacijose tyrimą
1979 m.	Theodore W. Schultz (1902–1998), Arthur Lewis (1915–1991)	JAV, Jungtinė Karalystė	už novatoriškus ekonominės plėtros tyrimų tyrimus, ypač atsižvelgiant į besivystančių šalių problemas
1980 m.	Lawrence R. Klein (1920–2013)	JAV	už ekonometrinių modelių kūrimą ir taikymą ekonominių svyravimų ir ekonominės politikos analizei
1981 m.	James Tobin (1918–2002)	JAV	už finansų rinkų ir jų sąsajų su išlaidomis sprendimus, užimtumu, gamyba ir kainomis analize
1982 m.	George J. Stigler (1911–1991)	JAV	už esminius pramonės struktūrų, rinkų funkcionavimo ir viešojo reguliavimo priežasčių bei padarinių tyrimus
1983 m.	Gerard Debreu (1921–2004)	JAV	už naujų analitiniu metodų ir bendros pusiausvyros teorijos įtraukimą į ekonomikos teoriją
1984 m.	Richard Stone (1913–1991)	Jungtinė Karalystė	už esminį indėlį į nacionalinių sąskaitų sistemų kūrimą ir dė labai pagerintos empirinės ekonominės analizės pagrindą
1985 m.	Franco Modigliani (1918–2003)	JAV	už novatoriškas taupymo ir finansų rinkų analizes
1986 m.	James M. Buchanan Jr. (1919–2013)	JAV	už sutartinių ir konstitucinių ekonominių ir politinių sprendimų priėmimo teorijos pagrindų sukūrimą
1987 m.	Robert M. Solow (1924–)	JAV	už indėlį į ekonomikos augimo teoriją
1988 m.	Maurice Allais (1911–2010)	Prancūzija	už novatorišką indėlį į rinkų teoriją ir efektyvų išteklių panaudojimą
1989 m.	Trygve Haavelmo (1911–1999)	Norvegija	už ekonometrijos tikimybių teorijos pagrindų išaiškinimą ir vienalaikių ekonomikos struktūrų analizę
1990 m.	Harry M. Markowitz (1927–), Merton H. Miller (1923–2000), William F. Sharpe (1934–)	JAV	už novatorišką darbą finansų ekonomikos teorijoje
1991 m.	Ronald H. Coase (1910–2013)	Jungtinė Karalystė	už sandorio sąnaudų ir nuosavybės teisių reikšmę institucinei struktūrai ir ekonomikos funkcionavimui atradimą ir išsiaiškinimą
1992 m.	Gary S. Becker (1930–2014)	JAV	už mikroekonominės analizės srities išplėtimą ir daugybės žmonių elgesio ir sąveikos, įskaitant ne rinkos elgesį analizę
1993 m.	Robert W. Fogel (1926–2013), Douglass C. North (1920–2015)	JAV	už atnaujintus ekonomikos istorijos tyrimus, taikant ekonomikos teoriją ir kiekybinius metodus, siekiant paaiškinti ekonominius ir institucinius pokyčius
1994 m.	John C. Harsanyi (1920–2000), John F. Nash Jr. (1928–2015), Reinhard Selten (1930–2016)	JAV, JAV, Vokietija	už novatorišką pusiausvyros analizę žaidimų teorijoje
1995 m.	Robert E. Lucas Jr. (1937–)	JAV	už racionalių lūkesčių hipotezės sukurimą ir pritaikymą ir makroekonomikos analizę bei pagilints ekonomikės politikos supratimą.
1996 m.	James A. Mirrlees (1936–2018), William Vickrey (1914–1996)	Jungtinė Karalystė, JAV	už esminį indėlį į ekonominę paskatų teoriją pagal asimetrinę informaciją
1997 m.	Robert C. Merton (1944–), Myron S. Scholes (1941–)	JAV	už naujo metodo išvestinių finansinių priemonių vertei nustatyti atradimą
1998 m.	Amartya Sen (1933–)	Indija	už indėlį į gerovės ekonomiką
1999 m.	Robert A. Mundell (1932–2021)	Kanada	už pinigų ir fiskalinės politikos skirtinguose valiutos kursuose analizę ir optimalios valiutos srities analizę.
2000 m.	James J. Heckman (1944–), Daniel L. McFadden (1937–)	JAV	už atrankinių mėginių analizės teorijos ir metodų sukūrimą
			už diskretiško pasirinkimo analizės teoriją ir metodų sukūrimą
2001 m.	George Akerlof (1940–), Michael Spence (1943–), Joseph Stiglitz (1943–)	JAV	už asimetriškos rinkos analizę
2002 m.	Daniel Kahneman (1934–), Vernon L. Smith (1927–)	JAV ir Izraelis, JAV	už integruotą psichologinių tyrimų į ekonomikos mokslą įžvalgas, ypač susijusias su žmogaus vertinimu ir sprendimų priėmimu neapibrėžtumis sąlygomis
			už laboratorinių eksperimentų ir empirinės ekonominės analizės priemonių atradimą, tiriant alternatyvius rinkos mechanizmus
2003 m.	Robert F. Engle III (1942–), Clive W. J. Granger (1934–2009)	JAV, Jungtinė Karalystė	iž ekonominių laiko su bendromis tendencijomis analizės metodųatradimą
2004 m.	Finn E. Kydland (1943–), Edward C. Prescott (1940–)	Norvegija, JAV	už indėlį į dinaminę makroekonomiką: laiko derinimą ekonomikos politikoje ir ekonominio ciklo varomąsias jėgas.
2005 m.	Robert J. Aumann (1930–), Thomas C. Schelling (1921–2016)	Izraelis ir JAV, JAV	už išplėstą konflikto ir bendradarbiavimo supratimą žaidimų teorijos analizėje.
2006 m.	Edmund S. Phelps (1933–)	JAV	už trumpalaikių tarptautinių kompromisų makroekonomikos politikoje analizę.
2007 m.	Leonid Hurwicz (1917–2008), Eric Maskin (1950–), Roger Myerson (1951–) || JAV || už tai, kad padėjo optimalaus mechanizmo projektavimo teorijos pagrindus.
2008 m.	Paul Krugman (1953–)	JAV	už jo prekybos modelių ir ekonominės veiklos analizę.
2009 m.	Elinor Ostrom (1933–2012), Oliver Williamson (1932–2020)	JAV, JAV	už ekonomikos valdymo, ypač bendrojo turto, analizę
			už ekonomikos valdymo, ypač firmų, analizę
2010 m.	Christopher A. Pissarides, (1948–) Peter A. Diamond, (1940–) Dale T. Mortensen (1939–2014)	Kipras, JAV, JAV	už darbą, kuris gali paaiškinti, kaip nedarbas, laisvos darbo vietos bei atlyginimai yra veikiami reguliavimo ir politikos.
2011 m.	Tomas J. Sargent (1943–) Christopher A. Sims (1942–)	JAV	už priežasčių ir pasekmių makroekonomikoje empirinius tyrimus.
2012 m.	Alvin E. Roth (1951–) Lloyd S. Shapley (1923–2016)	JAV	už stabilių paskirstymų teoriją ir rinkos kūrimo praktiką.
2013 m.	Eugene F. Fama (1939–) Lars Peter Hansen (1952–) Robert J. Shiller (1946–)	JAV	už novatorišką darbą įžvelgiant turto rinkų tendencijas.
2014 m.	Jean Tirole (1953–)	Prancūzija	už rinkos jėgų ir stambiųjų įmonių veiklos reguliavimo analizę.
2015 m.	Angus Deaton (1945–)	Švedija	už jo vartojimo, skurdo ir gerovės tyrimus.
2016 m.	Oliver Hart (1948–)	Jungtinė Karalystė JAV	už jų indėlį tiriant kontraktų teoriją
	Bengt Holmström (1949–)	Suomija
2017 m.	Richard H. Thaler (1945–)	JAV	už elgsenos ekonomikos tyrimus.
2018 m.	William D. Nordhaus (1941–) Paul M. Romer (1955–)	JAV JAV	už metodus padedančius spręsti pasaulio ekonomikos pasaulio gyventojų gerovės klausymus
2019 m.	Abhijit Banerjee (1961–) Esther Duflo (1972–) Michael Kremer (1964–)	Indija Prancūzija JAV	už naują požiūrį į pasaulinio skurdo tyrimus.
2020 m.	Paul R. Milgrom (1948–) Robert B. Wilson (1937–)	JAV JAV	už naujų aukciono formatų išradimus.
2021 m.	David Card (1956–)	Kanada JAV Nyderlandai	Už empirinį indėlį į darbo ekonomiką
	Joshua Angrist (1960–) Guido Wilhelmus Imbens (1963–)		Už jų metodinį indėlį analizuojant priežastinius ryšius.