Sąrašas:Nobelio ekonomikos premijos laureatai
Išvaizda
Nobelio ekonomikos premijos laureatai:
| Metai | Autorius | Šalis | Nuopelnas |
|---|---|---|---|
| 1969 m. | Ragnar Frisch (1895–1973), Jan Tinbergen (1903–1994) | už taikomųjų dinaminių modelių sukūrimą ekonominiams procesams tirti. | |
| 1970 m. | Paul A. Samuelson (1915–2009) | už mokslinę veiklą, kuria jis sukūrė statinę ir dinaminę ekonomikos teoriją ir aktyviai prisidėjo keliant analizės lygį ekonomikos moksle. | |
| 1971 m. | Simon Kuznets (1901–1985) | už empirines ekonominio augimo interpretacijas | |
| 1972 m. | John R. Hicks (1904–1989), Kenneth J. Arrow (1921–2017) | už indėlį į bendrojo ekonominio balanso teorijos ir gerovės teorijos kūrime | |
| 1973 m. | Vasilijus Leontjevas (1905–1999) | už indėlį į resursų paskirstymo optimizavimo teoriją | |
| 1974 m. | Gunnar Myrdal (1898–1987), Friedrich August von Hayek (1899–1992) | už novatorišką darbą pinigų ir ekonominių svyravimų teorijoje ir už išsamią ekonominių, socialinių ir institucinių reiškinių tarpusavio priklausomybės analizę | |
| 1975 m. | Leonid Vitaliyevich Kantorovich (1912–1986), Tjalling C. Koopmans (1910–1985) | už indėlį į resursų paskirstymo optimizavimo teoriją | |
| 1976 m. | Milton Friedman (1912–2006) | už pasiekimus vartojimo analizės, pinigų istorijos ir teorijos srityse ir už stabilizavimo politikos sudėtingumo demonstravimą | |
| 1977 m. | Bertil Ohlin (1899–1979), James E. Meade (1907–1995) | už didelį indėlį į tarptautinės prekybos ir tarptautinio kapitalo judėjimo teoriją | |
| 1978 m. | Herbert A. Simon (1916–2001) | už novatorišką sprendimų priėmimo proceso ekonominėse organizacijose tyrimą | |
| 1979 m. | Theodore W. Schultz (1902–1998), Arthur Lewis (1915–1991) | už novatoriškus ekonominės plėtros tyrimų tyrimus, ypač atsižvelgiant į besivystančių šalių problemas | |
| 1980 m. | Lawrence R. Klein (1920–2013) | už ekonometrinių modelių kūrimą ir taikymą ekonominių svyravimų ir ekonominės politikos analizei | |
| 1981 m. | James Tobin (1918–2002) | už finansų rinkų ir jų sąsajų su išlaidomis sprendimus, užimtumu, gamyba ir kainomis analize | |
| 1982 m. | George J. Stigler (1911–1991) | už esminius pramonės struktūrų, rinkų funkcionavimo ir viešojo reguliavimo priežasčių bei padarinių tyrimus | |
| 1983 m. | Gerard Debreu (1921–2004) | už naujų analitiniu metodų ir bendros pusiausvyros teorijos įtraukimą į ekonomikos teoriją | |
| 1984 m. | Richard Stone (1913–1991) | už esminį indėlį į nacionalinių sąskaitų sistemų kūrimą ir dė labai pagerintos empirinės ekonominės analizės pagrindą | |
| 1985 m. | Franco Modigliani (1918–2003) | už novatoriškas taupymo ir finansų rinkų analizes | |
| 1986 m. | James M. Buchanan Jr. (1919–2013) | už sutartinių ir konstitucinių ekonominių ir politinių sprendimų priėmimo teorijos pagrindų sukūrimą | |
| 1987 m. | Robert M. Solow (1924–) | už indėlį į ekonomikos augimo teoriją | |
| 1988 m. | Maurice Allais (1911–2010) | už novatorišką indėlį į rinkų teoriją ir efektyvų išteklių panaudojimą | |
| 1989 m. | Trygve Haavelmo (1911–1999) | už ekonometrijos tikimybių teorijos pagrindų išaiškinimą ir vienalaikių ekonomikos struktūrų analizę | |
| 1990 m. | Harry M. Markowitz (1927–), Merton H. Miller (1923–2000), William F. Sharpe (1934–) | už novatorišką darbą finansų ekonomikos teorijoje | |
| 1991 m. | Ronald H. Coase (1910–2013) | už sandorio sąnaudų ir nuosavybės teisių reikšmę institucinei struktūrai ir ekonomikos funkcionavimui atradimą ir išsiaiškinimą | |
| 1992 m. | Gary S. Becker (1930–2014) | už mikroekonominės analizės srities išplėtimą ir daugybės žmonių elgesio ir sąveikos, įskaitant ne rinkos elgesį analizę | |
| 1993 m. | Robert W. Fogel (1926–2013), Douglass C. North (1920–2015) | už atnaujintus ekonomikos istorijos tyrimus, taikant ekonomikos teoriją ir kiekybinius metodus, siekiant paaiškinti ekonominius ir institucinius pokyčius | |
| 1994 m. | John C. Harsanyi (1920–2000), John F. Nash Jr. (1928–2015), Reinhard Selten (1930–2016) | už novatorišką pusiausvyros analizę žaidimų teorijoje | |
| 1995 m. | Robert E. Lucas Jr. (1937–) | už racionalių lūkesčių hipotezės sukurimą ir pritaikymą ir makroekonomikos analizę bei pagilints ekonomikės politikos supratimą. | |
| 1996 m. | James A. Mirrlees (1936–2018), William Vickrey (1914–1996) | už esminį indėlį į ekonominę paskatų teoriją pagal asimetrinę informaciją | |
| 1997 m. | Robert C. Merton (1944–), Myron S. Scholes (1941–) | už naujo metodo išvestinių finansinių priemonių vertei nustatyti atradimą | |
| 1998 m. | Amartya Sen (1933–) | už indėlį į gerovės ekonomiką | |
| 1999 m. | Robert A. Mundell (1932–2021) | už pinigų ir fiskalinės politikos skirtinguose valiutos kursuose analizę ir optimalios valiutos srities analizę. | |
| 2000 m. | James J. Heckman (1944–), Daniel L. McFadden (1937–) | už atrankinių mėginių analizės teorijos ir metodų sukūrimą | |
| už diskretiško pasirinkimo analizės teoriją ir metodų sukūrimą | |||
| 2001 m. | George Akerlof (1940–), Michael Spence (1943–), Joseph Stiglitz (1943–) | už asimetriškos rinkos analizę | |
| 2002 m. | Daniel Kahneman (1934–),
|
už integruotą psichologinių tyrimų į ekonomikos mokslą įžvalgas, ypač susijusias su žmogaus vertinimu ir sprendimų priėmimu neapibrėžtumis sąlygomis | |
| už laboratorinių eksperimentų ir empirinės ekonominės analizės priemonių atradimą, tiriant alternatyvius rinkos mechanizmus | |||
| 2003 m. | Robert F. Engle III (1942–),
|
iž ekonominių laiko su bendromis tendencijomis analizės metodųatradimą | |
| 2004 m. | Finn E. Kydland (1943–), Edward C. Prescott (1940–) | už indėlį į dinaminę makroekonomiką: laiko derinimą ekonomikos politikoje ir ekonominio ciklo varomąsias jėgas. | |
| 2005 m. | Robert J. Aumann (1930–), Thomas C. Schelling (1921–2016) | už išplėstą konflikto ir bendradarbiavimo supratimą žaidimų teorijos analizėje. | |
| 2006 m. | Edmund S. Phelps (1933–) | už trumpalaikių tarptautinių kompromisų makroekonomikos politikoje analizę. | |
| 2007 m. | Leonid Hurwicz (1917–2008),
Eric Maskin (1950–), Roger Myerson (1951–) || | ||
| 2008 m. | Paul Krugman (1953–) | už jo prekybos modelių ir ekonominės veiklos analizę. | |
| 2009 m. | Elinor Ostrom (1933–2012), Oliver Williamson (1932–2020) | už ekonomikos valdymo, ypač bendrojo turto, analizę | |
| už ekonomikos valdymo, ypač firmų, analizę | |||
| 2010 m. | Christopher A. Pissarides, (1948–) Peter A. Diamond, (1940–) Dale T. Mortensen (1939–2014) | už darbą, kuris gali paaiškinti, kaip nedarbas, laisvos darbo vietos bei atlyginimai yra veikiami reguliavimo ir politikos. | |
| 2011 m. | Tomas J. Sargent (1943–) Christopher A. Sims (1942–) | už priežasčių ir pasekmių makroekonomikoje empirinius tyrimus. | |
| 2012 m. | Alvin E. Roth (1951–) Lloyd S. Shapley (1923–2016) | už stabilių paskirstymų teoriją ir rinkos kūrimo praktiką. | |
| 2013 m. | Eugene F. Fama (1939–) Lars Peter Hansen (1952–) Robert J. Shiller (1946–) | už novatorišką darbą įžvelgiant turto rinkų tendencijas. | |
| 2014 m. | Jean Tirole (1953–) | už rinkos jėgų ir stambiųjų įmonių veiklos reguliavimo analizę. | |
| 2015 m. | Angus Deaton (1945–) | už jo vartojimo, skurdo ir gerovės tyrimus. | |
| 2016 m. | Oliver Hart (1948–) | už jų indėlį tiriant kontraktų teoriją | |
| Bengt Holmström (1949–) | |||
| 2017 m. | Richard H. Thaler (1945–) | už elgsenos ekonomikos tyrimus. | |
| 2018 m. | William D. Nordhaus (1941–)
Paul M. Romer (1955–) |
už metodus padedančius spręsti pasaulio ekonomikos pasaulio gyventojų gerovės klausymus | |
| 2019 m. | Abhijit Banerjee (1961–)
Esther Duflo (1972–) Michael Kremer (1964–) |
už naują požiūrį į pasaulinio skurdo tyrimus. | |
| 2020 m. | Paul R. Milgrom (1948–)
Robert B. Wilson (1937–) |
už naujų aukciono formatų išradimus. | |
| 2021 m. | David Card (1956–) | Už empirinį indėlį į darbo ekonomiką | |
| Joshua Angrist (1960–)
Guido Wilhelmus Imbens (1963–) |
Už jų metodinį indėlį analizuojant priežastinius ryšius. | ||
| 2022 m. | Ben Bernanke (1953-)
Douglas Diamond (1953-) Philip H. Dybvig (1955-) |
Už bankų ir finansų krizių tyrimus. | |
| 2023 m. | Claudia Goldin (1946-) | Už pagerinti mūsų supratimą apie moterų darbo rinkos rezultatus | |
| 2024 m. | Daron Acemoglu (1967-)
Simon Johnson (1963-) James A. Robinson (1955-) |
Už tyrimams, kaip formujadi institucijos ir daro įtaką gerovei |