Paprastoji avietė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: sah:Биэ эмиийэ
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S TLE parametrų reikšmių užpildymas.
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Rubus idaeus}}
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Rubus idaeus}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Raspberries (Rubus Idaeus).jpg|260px|Paprastoji avietė (''Rubus idaeus'')]] | caption = [[Paprastoji avietė]] (''Rubus idaeus'')}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Raspberries (Rubus Idaeus).jpg|260px|Paprastoji avietė (''Rubus idaeus'')]] | caption = Paprastoji avietė (''Rubus idaeus'')}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
Eilutė 16: Eilutė 16:
Laukinės avietės auga visoje [[Europa|Europoje]] ir Azijos miškuose, drėgnose vietose, krūmuose, pamiškėse. Jų sutinkama į šiaurę iki 66 laipsnių šiaurės platumos, pietų kraštuose auga rečiau, tiktai kalnuose. Plinta šaknų atžalomis, todėl sudaro tankius sąžalynus. [[Lietuva|Lietuvoje]] dažna rūšis.
Laukinės avietės auga visoje [[Europa|Europoje]] ir Azijos miškuose, drėgnose vietose, krūmuose, pamiškėse. Jų sutinkama į šiaurę iki 66 laipsnių šiaurės platumos, pietų kraštuose auga rečiau, tiktai kalnuose. Plinta šaknų atžalomis, todėl sudaro tankius sąžalynus. [[Lietuva|Lietuvoje]] dažna rūšis.


Išvesta nemažai [[veislė|veislių]], kurios auginamos kaip kultūriniai augalai. Vaisiuose yra apie 80-86 proc. [[vanduo|vandens]], 2,6-7,1 proc. [[cukrus|cukrų]], 15-30 mg proc. [[vitaminas C|vitamino C]] ir kt. Naudojami maistui švieži ir uogienių pavidalu. Džiovinti vaisiai ir jauni lapai naudojami [[liaudies medicina|liaudies medicinoje]] kaip [[prakaitavimas|prakaitavimą]] sukelianti priemonė.
Išvesta nemažai [[veislė|veislių]], kurios auginamos kaip kultūriniai augalai. Vaisiuose yra apie 80-86 proc. [[vanduo|vandens]], 2,6-7,1 proc. [[cukrus|cukrų]], 15–30 mg proc. [[vitaminas C|vitamino C]] ir kt. Naudojami maistui švieži ir uogienių pavidalu. Džiovinti vaisiai ir jauni lapai naudojami [[liaudies medicina|liaudies medicinoje]] kaip [[prakaitavimas|prakaitavimą]] sukelianti priemonė.


Avietės geriausiai dera užuovėjose, dregnėsnėse, puriose dirvose. Derlingumas siekia 10 t/ha. Svarbiausi kenkėjai: [[paprastasis avietinukas]], [[avietinis žiedgraužis]], [[amarai]], [[avetinė musė]], [[avietinė blauktė]]. Ligos: [[antraknozė]], rūdys, kekereinis puvinys, bakterinis vėžys, žievėplaiša. Avietėms taip pat kenkia [[brantas]].
Avietės geriausiai dera užuovėjose, dregnėsnėse, puriose dirvose. Derlingumas siekia 10 t/ha. Svarbiausi kenkėjai: [[paprastasis avietinukas]], [[avietinis žiedgraužis]], [[amarai]], [[avetinė musė]], [[avietinė blauktė]]. Ligos: [[antraknozė]], rūdys, kekereinis puvinys, bakterinis vėžys, žievėplaiša. Avietėms taip pat kenkia [[brantas]].


Lietuvoje avietės prie namų auginamos nuo XVIII a.<ref>{{TLE|1}}, 150 psl.</ref>
Lietuvoje avietės prie namų auginamos nuo XVIII a.<ref>{{TLE|1|150||Paprastoji avietė}}</ref>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

11:12, 7 sausio 2010 versija

Rubus idaeus
Paprastoji avietė (Rubus idaeus)
Paprastoji avietė (Rubus idaeus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Erškėtiniai
( Rosaceae)
Gentis: Gervuogė
( Rubus)
Pogentė: Avietė
( Rubus subg. Idaeobatus)
Rūšis: Paprastoji avietė
( Rubus idaeus)

Paprastoji avietė (lot. Rubus idaeus) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos iki 1,5 m aukščio krūmas. Stiebas status, viršūnės truputį palinkusios. Lapai trilapiai ir plunksniški. Žiedai sukrauti kekėse, išaugusiose viršūnėse ar pažastyse. Žydi gegužės-birželio mėn. Prinokę vaisiai raudoni arba geltoni, sutelktiniai, sudaryti iš kaulavaisių. Vaisiai prinoksta liepos-rugpjūčio mėn.

Laukinės avietės auga visoje Europoje ir Azijos miškuose, drėgnose vietose, krūmuose, pamiškėse. Jų sutinkama į šiaurę iki 66 laipsnių šiaurės platumos, pietų kraštuose auga rečiau, tiktai kalnuose. Plinta šaknų atžalomis, todėl sudaro tankius sąžalynus. Lietuvoje dažna rūšis.

Išvesta nemažai veislių, kurios auginamos kaip kultūriniai augalai. Vaisiuose yra apie 80-86 proc. vandens, 2,6-7,1 proc. cukrų, 15–30 mg proc. vitamino C ir kt. Naudojami maistui švieži ir uogienių pavidalu. Džiovinti vaisiai ir jauni lapai naudojami liaudies medicinoje kaip prakaitavimą sukelianti priemonė.

Avietės geriausiai dera užuovėjose, dregnėsnėse, puriose dirvose. Derlingumas siekia 10 t/ha. Svarbiausi kenkėjai: paprastasis avietinukas, avietinis žiedgraužis, amarai, avetinė musė, avietinė blauktė. Ligos: antraknozė, rūdys, kekereinis puvinys, bakterinis vėžys, žievėplaiša. Avietėms taip pat kenkia brantas.

Lietuvoje avietės prie namų auginamos nuo XVIII a.[1]

Šaltiniai

  1. Paprastoji avietė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 150
Aviečių uogos
Miškinės avietės