Senatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Jouli (aptarimas | indėlis)
Eilutė 15: Eilutė 15:


=== Lietuva ===
=== Lietuva ===

[[1569]]-[[1795]] m. [[ATR|Abiejų Tautų Respublikoje]] – nuolatinė karaliaus taryba, aukštieji [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Seimo]] rūmai, sudaryti po [[Liublino unija|Liublino unijos]] iš buvusių Lenkijos [[Karaliaus taryba|karaliaus tarybos]] ir [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[Ponų taryba|ponų tarybos]] narių. Sudarė 140 senatorių. Svarstė įstatymų projektus, užsienio politikos klausimus. Senato posėdžiams pirmininkavo karalius. Išklausęs senatorių nuomonę, karalius išsakydavo bendrą senato nuomonę ir kartais pritardavo mažumai. Padažnėjus seimų nutraukimams (''[[liberum veto]]''), XVII a. pradėta šaukti ypatinguosius senato posėdžius, aptariančius neatidėliotinus valstybinius reikalus.
[[1569]]-[[1795]] m. [[ATR|Abiejų Tautų Respublikoje]] – nuolatinė karaliaus taryba, aukštieji [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Seimo]] rūmai, sudaryti po [[Liublino unija|Liublino unijos]] iš buvusių Lenkijos [[Karaliaus taryba|karaliaus tarybos]] ir [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[Ponų taryba|ponų tarybos]] narių. Sudarė 140 senatorių. Svarstė įstatymų projektus, užsienio politikos klausimus. Senato posėdžiams pirmininkavo karalius. Išklausęs senatorių nuomonę, karalius išsakydavo bendrą senato nuomonę ir kartais pritardavo mažumai. Padažnėjus seimų nutraukimams (''[[liberum veto]]''), XVII a. pradėta šaukti ypatinguosius senato posėdžius, aptariančius neatidėliotinus valstybinius reikalus.


=== Rusija ===
=== Rusija ===

[[1711]]-[[1917]] m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] aukščiausiasis valstybės ir teismo organas, pavaldus imperatoriui. Įkurtas [[Petras I|Petro I]] kaip aukščiausiasis įstatymų leidybos ir valstybės valdymo organas. Nuo XIX a. I pusės aukščiausiasis teismo organas, vykdęs valstybinių įstaigų ir valdininkų veiklos priežiūrą. Pagal [[1864]] m. Teismų statutus tapo aukščiausia ir kasacine teismo instancija. Nuo 1795 m. jo kompetencijai priklausė ir Lietuvos teismų išspręstos bylos.
[[1711]]-[[1917]] m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] aukščiausiasis valstybės ir teismo organas, pavaldus imperatoriui. Įkurtas [[Petras I|Petro I]] kaip aukščiausiasis įstatymų leidybos ir valstybės valdymo organas. Nuo XIX a. I pusės aukščiausiasis teismo organas, vykdęs valstybinių įstaigų ir valdininkų veiklos priežiūrą. Pagal [[1864]] m. Teismų statutus tapo aukščiausia ir kasacine teismo instancija. Nuo 1795 m. jo kompetencijai priklausė ir Lietuvos teismų išspręstos bylos.


=== Europa ===
=== Europa ===

[[Europa|Europoje]] aukštieji parlamento rūmai atsirado XIV a. [[Anglija|Anglijoje]], kai Parlamento [[lordas|lordai]] pradėjo posėdžiauti atskirai nuo bendruomenių atstovų. Lordų rūmus, kaip atskirą įstatymų leidžiamosios valdžios darinį [[1649]] m. įteisino [[Oliveris Kromvelis]]. Nuo [[1834]] m. Lordų rūmų posėdžių vieta tapo [[Vestminsterio rūmai]].
[[Europa|Europoje]] aukštieji parlamento rūmai atsirado XIV a. [[Anglija|Anglijoje]], kai Parlamento [[lordas|lordai]] pradėjo posėdžiauti atskirai nuo bendruomenių atstovų. Lordų rūmus, kaip atskirą įstatymų leidžiamosios valdžios darinį [[1649]] m. įteisino [[Oliveris Kromvelis]]. Nuo [[1834]] m. Lordų rūmų posėdžių vieta tapo [[Vestminsterio rūmai]].


Eilutė 29: Eilutė 26:


== Senato sudarymas ==
== Senato sudarymas ==

Senatas yra [[įstatymas|įstatymų]] leidžiamoji valdžia, atstovaujanti teritorijas:
Senatas yra [[įstatymas|įstatymų]] leidžiamoji valdžia, atstovaujanti teritorijas:
*Federalinėje politinėje sistemoje – valstybes ar valstijas (JAV),
*Federalinėje politinėje sistemoje – valstybes ar valstijas (JAV),
Eilutė 37: Eilutė 33:


== Senatai ==
== Senatai ==

Senatus savo parlamentuose turi:
Senatus savo parlamentuose turi:
*[[Airija]] – [[Airijos senatas]],
*[[Airija]] – [[Airijos senatas]],
Eilutė 60: Eilutė 55:
*[[Rumunija]] – [[Rumunijos senatas]],
*[[Rumunija]] – [[Rumunijos senatas]],
*[[Šveicarija]] – [[Nacijos Taryba]].
*[[Šveicarija]] – [[Nacijos Taryba]].

{{Vikižodynas|senatas|no=T}}
{{Vikižodynas|senatas|no=T}}


[[Kategorija:Institucijos]]
[[Kategorija:Parlamentai| ]]


[[ar:مجلس الشيوخ]]
[[ar:مجلس الشيوخ]]

08:39, 18 spalio 2009 versija

JAV Senato rūmai ant Kapitolijaus kalvos Vašingtone

Senatas (lot. senatus, nuo senex – senis) – parlamento aukštieji rūmai šalyse, kurių politinėse sistemose veikia dviejų rūmų parlamentas.
Senatu taip pat vadinamas daugelio universitetų vienas iš vadovybės organų, kurį sudaro rektorius, prorektoriai, universiteto sekretorius ir fakultetų dekanai ir kuris sprendžia svarbiausius universiteto mokymo, mokslo, finansų klausimus.

Istorija

Senovės Roma

Vienas senovės Romos aukščiausių valdžios organų – Senatus populusque Romanus. Atsirado apie VI a. pr. m. e. pab., karalių laikotarpio pabaigoje iš seniausiųjų patricijų giminių seniūnų tarybos ir tapo karaliaus valstybine taryba. Prie Romulo senatą sudarė 100 senatorių, atstovaujančių visas tribas.

Respublikos laikais senatas sprendė užsienio politikos, karo ir taikos, finansų, turto klausimus, prižiūrėjo religinius kultus, turėjo teisę skelbti nepaprastąją padėtį, tvirtino komicijų priimtus įstatymus, o III-I a. tik peržiūrėdavo komicijoms balsuoti pateiktus įstatymų projektus.

V-III a. per plebėjų kovą su patricijais senato valdžia šiek tiek sumažinta. Iki 88 m. pr. m. e. senatorių buvo 300, prie Cezario – 900, vėliau, prie Augusto – 600. Imperijos laikais senatas formaliai liko aukščiausiu valstybės organu, bet iš tikrųjų visus valstybinius klausimus sprendė imperatoriai. III a. pab. imperatorius Diokletianas senatą pavertė Romos miesto taryba, IV a. imperatorius Konstantinas I senatą įsteigė ir Konstantinopolyje.

Lietuva

1569-1795 m. Abiejų Tautų Respublikoje – nuolatinė karaliaus taryba, aukštieji Seimo rūmai, sudaryti po Liublino unijos iš buvusių Lenkijos karaliaus tarybos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų tarybos narių. Sudarė 140 senatorių. Svarstė įstatymų projektus, užsienio politikos klausimus. Senato posėdžiams pirmininkavo karalius. Išklausęs senatorių nuomonę, karalius išsakydavo bendrą senato nuomonę ir kartais pritardavo mažumai. Padažnėjus seimų nutraukimams (liberum veto), XVII a. pradėta šaukti ypatinguosius senato posėdžius, aptariančius neatidėliotinus valstybinius reikalus.

Rusija

1711-1917 m. Rusijos imperijos aukščiausiasis valstybės ir teismo organas, pavaldus imperatoriui. Įkurtas Petro I kaip aukščiausiasis įstatymų leidybos ir valstybės valdymo organas. Nuo XIX a. I pusės aukščiausiasis teismo organas, vykdęs valstybinių įstaigų ir valdininkų veiklos priežiūrą. Pagal 1864 m. Teismų statutus tapo aukščiausia ir kasacine teismo instancija. Nuo 1795 m. jo kompetencijai priklausė ir Lietuvos teismų išspręstos bylos.

Europa

Europoje aukštieji parlamento rūmai atsirado XIV a. Anglijoje, kai Parlamento lordai pradėjo posėdžiauti atskirai nuo bendruomenių atstovų. Lordų rūmus, kaip atskirą įstatymų leidžiamosios valdžios darinį 1649 m. įteisino Oliveris Kromvelis. Nuo 1834 m. Lordų rūmų posėdžių vieta tapo Vestminsterio rūmai.

Kitose Europos šalyse senatai atsirado vėliau, Prancūzijos didžiosios revoliucijos įtakoje. Iki 1999 m. senatą rinko Bavarija.

Senato sudarymas

Senatas yra įstatymų leidžiamoji valdžia, atstovaujanti teritorijas:

  • Federalinėje politinėje sistemoje – valstybes ar valstijas (JAV),
  • Unitarinėje politinėje sistemoje – savivaldybes, apskritis, regionus ar jiems prilygintus administracinius teritorinius vienetus, turinčius savivaldos teises.

Senatorius paprastai ilgam laikui netiesioginiuose rinkimuose renka rinkikų kolegija, sudaryta iš tiesioginiuose rinkimuose išrinktų administracinių teritorijų atstovų. Dalis senatorių karaliaus gali būti skiriami iki gyvos galvos arba tampa jais vietos senate paveldėjimo keliu (Didžioji Britanija).

Senatai

Senatus savo parlamentuose turi: