Petras Mikolainis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas: smulkūs taisymai |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Petras Mikolainis''' ([[1868]] m. [[gegužės 26]] d. [[Vištytis (miestelis)|Vištytyje]] – [[1934]] m. [[sausio 8]] d. [[Bruklinas|Brukline]] |
'''Petras Mikolainis''' ([[1868]] m. [[gegužės 26]] d. [[Vištytis (miestelis)|Vištytyje]] – [[1934]] m. [[sausio 8]] d. [[Bruklinas|Brukline]], palaidotas [[Niujorkas|Niujorko]] kapinėse [[Bronskas|Bronske]]) – leidėjas, kritikas, publicistas, knygnešys. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
12:46, 12 spalio 2009 versija
Petras Mikolainis (1868 m. gegužės 26 d. Vištytyje – 1934 m. sausio 8 d. Brukline, palaidotas Niujorko kapinėse Bronske) – leidėjas, kritikas, publicistas, knygnešys.
Biografija
Lietuviškai skaityti ir rašyti išmokė tėvas Martynas. Lankė Vištyčio valdinę pradinę mokyklą.
Tėvo paskatintas lietuvišką spaudą savarankiškai pradėjo gabenti 1887 m. Buvo tvirtas, energingas, daug kartų sugebėjęs pabėgti nuo žandarų ar pasienio apsaugos. Martynas Jankus pasiūlė pernešti per sieną ir nusiųsti į Varšuvą 5 tūkst. “Varpo“ prospektų. Vėliau spaudą dažniausiai plukdydavo valtimi per Vištyčio ežerą. Bendravo su Vincu Kudirka, Suvalkijos knygnešiais – Adomu Grinevičiumi, Motiejumi Akeliu, Juozu Kancleriu ir kitais. Kunigas Adomas Grinevičius supažindino su inteligentais ir ūkininkais, kuriems Petras Mikolainis pristatydavo lietuviškos spaudos.
Siuntinėjo lietuvišką spaudą į Peterburgą, Jelgavą, Rygą ir kitus miestus. Turėjo nemažai talkininkų (A. Zigmantaitė, E. Geležiūnienė, A. Šukvietis, J. Barkauskas ir kiti). Buvo pasivadinąs Petru Makalojumi. 1900 m. pasitraukęs į Mažąją Lietuvą, apsigyveno Ragainėje, vėliau persikėlė į Tilžę. 1891 m. pavyko gauti pasą Motiejaus Noveskio pavarde. Įsidarbino pas spaustuvininką J. Šionkę, jam iš Lietuvos parūpindavo rankraščių. 1893 m. Tilžėje įsteigė lietuviškos spaudos sandėlį – parduotuvę. Buvo kartu ir prekybininkas, ir leidėjas. Čia gaudavo spaudos iš Lietuvos atvykstantys knygnešiai. Organizavo lietuviškos spaudos gabenimą į Lietuvą, nuveždavo ir pats, naudodamasis E. Jagomasto, J. Voskos, M. Jankaus pasais. 1894–1895 m. buvo “Varpo“ ir kitų varpininkų leidinių atsakingasis leidėjas. 1895 m. pateko vokiečių policijos nemalonėn ir buvo priverstas išvykti iš Vokietijos.
1896 m. apsigyveno JAV. Įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą, dirbo “Vienybės lietuvninkų“ redakcijoje, 1897–1903 m. jį redagavo. Prisidėjo prie Vinco Kudirkos „Raštų“ (1909 m.) leidimo, dar jam gyvam esant suspėjo išleisti poezijos rinkinį, pasakėčias, natas. 1901 m., gavęs JAV pilietybę, grįžo į Tilžę. Vėl bandė įsteigti knygų sandėlį ir parduotuvę, tačiau policija nedavė leidimo ir privertė iš Vokietijos išvykti. 1902 m. grįžo į JAV. Įsitraukė į lietuvių draugijų veiklą, dirbo redakcijose, leidyklose. Rašė vadovėlius, mokslo populiarinimo knygeles, lietuviškų knygų katalogus.
Po spaudos draudimo panaikinimo bendradarbiavo Lietuvoje leidžiamuose laikraščiuose. 1913–1915 m. dirbo Vienybės lietuvninkų administratoriumi.
Atmintinos vietos ir paminklai
Pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.