Kirtis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:20, 6 rugsėjo 2009 versija

Kirtis - vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį. Dalyje kalbų kirtis yra fiksuotas, pavyzdžiui, suomių, vengrų kalbose - pirmame skiemenyje, kečujų, lenkų - priešpaskutiniame, gvaranių - paskutiniame. Klasikinėje arabų, lotynų kalbose kirčio viena lengvai nuspėjama (paprastai formuojasi apie priešpaskutinį skiemenį). Anglų, ispanų, italų, portugalų kalbose kirčio vieta mažiau nuspėjama ir labiau priklauso nuo žodžio leksikos. Todėl šiose kalbose kirčio vietą reikia įsidėmėti (ispanų, portugalų kalbose tam naudojami diakritiniai ženklai). Rusų, lietuvių kalbose kirtis yra nepastovus ir kinta ne tik skirtinguose žodžiuose, bet ir to paties žodžio skirtingose formose.

Kirtis lietuvių kalboje

Pagrindinis straipsnis – Lietuvių kalbos kirčiavimas.

Lietuvių kalboje būna:

dešininis kirtis, kitaip vadinamas tvirtaprade priegaide.
kairinis kirtis,
riestinis kirtis, kitaip vadinamas tvirtagale priegaide

Lietuvių kalbos kirtis gali būti žodžio pradžioje, viduryje arba žodžio gale, t.y. laisvas kirtis.

Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-'''Kirtis''' yra vieno kurio nors [[skiemuo|skiemens]] išryškinimas tariant žodį. Dalyje kalbų kirtis yra fiksuotas, pavyzdžiui, [[suomių kalba|suomių]], [[vengrų kalba|vengrų kalbose]] - pirmame skiemenyje, [[kečujų kalba|kečujų]], [[lenkų kalba|lenkų]] - priešpaskutiniame, [[gvaranių kalba|gvaranių]] - paskutiniame. Klasikinėje [[arabų kalba|arabų]], [[lotynų kalba|lotynų]] kalbose kirčio viena lengvai nuspėjama (paprastai formuojasi apie priešpaskutinį skiemenį). Anglų, ispanų, italų, portugalų kalbose kirčio vieta mažiau nuspėjama ir labiau priklauso nuo žodžio leksikos. Todėl šiose kalbose kirčio vietą reikia įsidėmėti (ispanų, portugalų kalbose tam naudojami diakritiniai ženklai). Rusų, lietuvių kalbose kirtis yra nepastovus ir kinta ne tik skirtinguose žodžiuose, bet ir to paties žodžio skirtingose formose.
+'''Kirtis''' - vieno kurio nors [[skiemuo|skiemens]] išryškinimas tariant [[žodis|žodį]]. Dalyje [[kalba|kalbų]] kirtis yra fiksuotas, pavyzdžiui, [[suomių kalba|suomių]], [[vengrų kalba|vengrų kalbose]] - pirmame skiemenyje, [[kečujų kalba|kečujų]], [[lenkų kalba|lenkų]] - priešpaskutiniame, [[gvaranių kalba|gvaranių]] - paskutiniame. Klasikinėje [[arabų kalba|arabų]], [[lotynų kalba|lotynų]] kalbose kirčio viena lengvai nuspėjama (paprastai formuojasi apie priešpaskutinį skiemenį). [[anglų kalba|Anglų]], [[ispanų kalba|ispanų]], [[italų kalba|italų]], [[portugalų kalba|portugalų kalbose]] kirčio vieta mažiau nuspėjama ir labiau priklauso nuo žodžio leksikos. Todėl šiose kalbose kirčio vietą reikia įsidėmėti (ispanų, portugalų kalbose tam naudojami [[diakritiniai ženklai]]). [[rusų kalba|Rusų]], [[lietuvių kalba|lietuvių kalbose]] kirtis yra nepastovus ir kinta ne tik skirtinguose žodžiuose, bet ir to paties žodžio skirtingose formose.
 == Kirtis lietuvių kalboje ==
 {{main|Lietuvių kalbos kirčiavimas}}
+Lietuvių kalboje būna:
-Būna [[dešininis kirčio ženklas|dešininis]], [[kairinis kirčio ženklas|kairinis]] ir [[ristinis kirčio ženklas|riestinis]] kirčiai. Dešininis dar kitaip vadinamas tvirtaprade, o riestinis tvirtagale priegaide. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] kirtis gali būti žodžio pradžioje, viduryje arba žodžio gale, t.y. laisvas kirtis.
+* [[dešininis kirčio ženklas|dešininis kirtis]], kitaip vadinamas ''tvirtaprade priegaide''.
+* [[kairinis kirčio ženklas|kairinis kirtis]],
+* [[riestinis kirčio ženklas|riestinis kirtis]], kitaip vadinamas ''tvirtagale priegaide''
+[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] kirtis gali būti žodžio pradžioje, viduryje arba žodžio gale, t.y. laisvas kirtis.
 {{kalb-stub}}