Karintija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Smulkūs pataisymai, kalbos |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
'''Karintija''' ([[vokiečių kalba|vok.]] ''Kärnten'', [[slovėnų kalba|slov.]] ''Koroška'', {{la|Carinthia}}) – [[Austrija|Austrijos]] žemė. Sostinė – [[Klagenfurtas]] (slov. ''Celovec''). Plotas 9533 km²; 561,1 tūkst. gyventojų (2001). Pietinėje žemės dalyje (vad. ''Unterland'') gyvena apie 20 000 [[slovėnai|slovėnų]], kalbančių savotiškomis tarmėmis (vad. ''Windisch''). |
'''Karintija''' ([[vokiečių kalba|vok.]] ''Kärnten'', [[slovėnų kalba|slov.]] ''Koroška'', {{la|Carinthia}}) – [[Austrija|Austrijos]] žemė. Sostinė – [[Klagenfurtas]] (slov. ''Celovec''). Plotas 9533 km²; 561,1 tūkst. gyventojų (2001). Pietinėje žemės dalyje (vad. ''Unterland'') gyvena apie 20 000 [[slovėnai|slovėnų]], kalbančių savotiškomis tarmėmis (vad. ''Windisch''). |
||
==Istorija== |
== Istorija == |
||
Pirmieji žinomi Karintijos gyventojai buvo [[ilyrai]], susimaišę III a. prieš Kr. su norikais, viena Europoje paplitusių [[keltai|keltų]] genčių. Romėnams užkariavus norikų valstybę [[keltai]] buvo palaipsniui romanizuoti. Žlugus [[Romos imperija]]i buvusioje romėnų provincijoje ''[[Noricum]]'' susiformavo ''Karantinijos valstybė''. V a. atėję [[slavai]] įkūrė po [[Alpės|Alpėmis]] (Klagenfurto baseine) nepriklausomą kunigaikštystę. X a. Karantanija, užkariauta bavarų (bajuvarų), tapo [[Habsburgų dinastija|habsburgiečių]] žeme ir vėliau Austrijos dalimi. Dauguma slavų ir suslavėjusių romėnų buvo germanizuota, šiais laikais slovėnai (Alpių slavų palikuoniai) sudaro apie 3% Karintijos gyventojų. |
Pirmieji žinomi Karintijos gyventojai buvo [[ilyrai]], susimaišę III a. prieš Kr. su norikais, viena Europoje paplitusių [[keltai|keltų]] genčių. Romėnams užkariavus norikų valstybę [[keltai]] buvo palaipsniui romanizuoti. Žlugus [[Romos imperija]]i buvusioje romėnų provincijoje ''[[Noricum]]'' susiformavo ''Karantinijos valstybė''. V a. atėję [[slavai]] įkūrė po [[Alpės|Alpėmis]] (Klagenfurto baseine) nepriklausomą kunigaikštystę. X a. Karantanija, užkariauta bavarų (bajuvarų), tapo [[Habsburgų dinastija|habsburgiečių]] žeme ir vėliau Austrijos dalimi. Dauguma slavų ir suslavėjusių romėnų buvo germanizuota, šiais laikais slovėnai (Alpių slavų palikuoniai) sudaro apie 3% Karintijos gyventojų. |
||
Eilutė 13: | Eilutė 13: | ||
{{Austrija-stub}} |
{{Austrija-stub}} |
||
{{Habsburgų teritorijos}} |
{{Habsburgų teritorijos}} |
||
[[Kategorija:Habsburgų monarchijos teritorijos]] |
[[Kategorija:Habsburgų monarchijos teritorijos]] |
||
[[Kategorija:Austrijos žemės]] |
[[Kategorija:Austrijos žemės]] |
05:28, 6 rugpjūčio 2009 versija
Karintija (vok. Kärnten, slov. Koroška, lot. Carinthia) – Austrijos žemė. Sostinė – Klagenfurtas (slov. Celovec). Plotas 9533 km²; 561,1 tūkst. gyventojų (2001). Pietinėje žemės dalyje (vad. Unterland) gyvena apie 20 000 slovėnų, kalbančių savotiškomis tarmėmis (vad. Windisch).
Istorija
Pirmieji žinomi Karintijos gyventojai buvo ilyrai, susimaišę III a. prieš Kr. su norikais, viena Europoje paplitusių keltų genčių. Romėnams užkariavus norikų valstybę keltai buvo palaipsniui romanizuoti. Žlugus Romos imperijai buvusioje romėnų provincijoje Noricum susiformavo Karantinijos valstybė. V a. atėję slavai įkūrė po Alpėmis (Klagenfurto baseine) nepriklausomą kunigaikštystę. X a. Karantanija, užkariauta bavarų (bajuvarų), tapo habsburgiečių žeme ir vėliau Austrijos dalimi. Dauguma slavų ir suslavėjusių romėnų buvo germanizuota, šiais laikais slovėnai (Alpių slavų palikuoniai) sudaro apie 3% Karintijos gyventojų.
|
|