Nogajai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Rencas (aptarimas | indėlis)
34 231 keitimas
SNėra keitimo santraukos
Rencas (aptarimas | indėlis)
34 231 keitimas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 11: Eilutė 11:
|gim= kitos [[tiurkai|tiurkų]] tautos
|gim= kitos [[tiurkai|tiurkų]] tautos
}}
}}
{{inuse}}
'''Nogajai''' (savivardis ''ногъай'') - [[tiurkai|tiurkų]] tauta, gyvenanti [[Šiaurės Kaukazas|Šiaurės Kaukaze]] (šiauriniame [[Dagestanas|Dagestane]], [[Čečėnija|Čečėnijoje]] ir [[Stavropolio kraštas|Stavropolio krašte]]), kalbanti [[nogajų kalba]], priklausančia [[Kipčiakų kalbos|kipčiakų kalbų grupei]].
'''Nogajai''' (savivardis ''ногъай'') - [[tiurkai|tiurkų]] tauta, gyvenanti [[Šiaurės Kaukazas|Šiaurės Kaukaze]] (šiauriniame [[Dagestanas|Dagestane]], [[Čečėnija|Čečėnijoje]] ir [[Stavropolio kraštas|Stavropolio krašte]]), kalbanti [[nogajų kalba]], priklausančia [[Kipčiakų kalbos|kipčiakų kalbų grupei]].


Eilutė 20: Eilutė 19:


== Paplitimas ==
== Paplitimas ==
Anksčiau nogajai gyveno [[stepė]]se tarp [[Juodoji jūra|Juodosios]] ir [[Aralo jūra|Aralo jūrų]]. Dabar daugiausia gyvena Šiaurės Kaukaze (Nogajų stepė, [[Dagestanas]]), [[Stavropolio kraštas|Stavropolio krašte]], [[Astrachanės sritis|Astrachanės srityje]] ir [[Karačiajų Čerkesija|Karačiajų Čerkesijoje]]. Nogajai taip pat gyvena [[Turkija|Turkijoje]] ir [[Rumunija|Rumunijoje]]. Nogajų gyvena ir [[Maskva|Maskvoje]] ir [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] (Rusija).
Anksčiau nogajai gyveno [[stepė]]se tarp [[Juodoji jūra|Juodosios]] ir [[Aralo jūra|Aralo jūrų]].
<br>Dabar daugiausia gyvena Šiaurės Kaukaze (Nogajų stepė, [[Dagestanas]]), [[Stavropolio kraštas|Stavropolio krašte]], [[Astrachanės sritis|Astrachanės srityje]] ir [[Karačiajų Čerkesija|Karačiajų Čerkesijoje]]. Nogajų gyvena ir [[Maskva|Maskvoje]] ir [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] (Rusija).


Dagestane nogajai turi savo nacionalinį rajoną - ''Nogajų rajoną'' (''Ногайский район''). Ketinama kurti analogišką rajoną ir Karačiajų Čerkesijoje. Toks sprendimas priimtas 2005 m. vasarą, patvirtintas 2006 m. spalio 6 d. įvykusio referendumo metu.<ref name=kavkazweb>[http://www.kavkazweb.net/news/news.cgi?action=view&nid=01&yy=2006&mm=10&dd=10&message_id=1160471226124721wX0Dhnc55 KavkazWeb: 94 % опрошенных — за создание Ногайского района в Карачаево-Черкесии — результаты референдума] (94% apklaustųjų - už Nogajų rajono įkūrimą Karačiajų Čerkesijoje (referendumo recultatai)</ref> Nogajų regionas dar neegzistuoja, jo ribos nenustatytos.
Dagestane nogajai turi savo nacionalinį rajoną - ''Nogajų rajoną'' (''Ногайский район''). Ketinama kurti analogišką rajoną ir Karačiajų Čerkesijoje. Toks sprendimas priimtas 2005 m. vasarą, patvirtintas 2006 m. spalio 6 d. įvykusio referendumo metu.<ref name=kavkazweb>[http://www.kavkazweb.net/news/news.cgi?action=view&nid=01&yy=2006&mm=10&dd=10&message_id=1160471226124721wX0Dhnc55 KavkazWeb: 94 % опрошенных — за создание Ногайского района в Карачаево-Черкесии — результаты референдума] (94% apklaustųjų - už Nogajų rajono įkūrimą Karačiajų Čerkesijoje (referendumo rezultatai)</ref> Nogajų regionas dar neegzistuoja, jo ribos nenustatytos.

Nogajai taip pat gyvena:
* [[Turkija|Turkijoje]]: Turkijoje gyvena apie 90 000 nogajų, daugiausia Adanos, Ankaros ir Eskisehiro provincijose. Nogajiškai dar kalba kai kuriuose Centrinės [[Anatolija|Anatolijos]] kaimuose. Turkijos nogajai iki šiol išlaikė savo nacionalinę virtuvę.
* [[Rumunija|Rumunijoje]]: Keli tūkstančiai jų gyvena [[Dobrudža|Dobrudžoje]], ''Mihail Kogălniceanu'' (''Karamurat''), ''Lumina'' (''Kocali''), ''Valea Dacilor'' (''Hendekkarakuyusu'') ir ''Cobadin'' (''Kubadin'') komunose. Dalis Dobrudžoje gyvenančių nogajų dar kalba nogajiškai.
* [[Jordanija|Jordanijoje]]: Į Jordaniją nogajai atsikraustė osmanų laikais (XIX a. pab.), kai osmanai buvo okupavę Arabiją, iš Turkijos. Gyvena daugiausia žemdirbystės rajone ''Wadi El Sir'' (netoli [[Amanas|Amano]]). Jordanijos nogajai dabar kalbą [[arabų kalba|arabiškai]]. Jordanijos nogajai asimiliuojasi su arabais jordaniečiais, bet dar jaučia savo etninį atskirumą.

Kazachų [[Jaunesnysis Žuzas]] užima buvusias Nogajų chanato žemes Vakarų [[Kazachstanas|Kazachstane]]. Dalis jų yra kilę iš nogajų.[http://www.zonakz.net/articles/17818]</ref>

== Kultūra ==
Tikintys nogajai yra musulmonai [[sunitai]]

Tradicinė nogajų apranga yra kjaptalas (bešmetas), [[bašlykas]], [[šarovarai]] ir avikailio kailiniai.

Tradiciniai gėrimai yra pieno [[airanas]] ir [[kumysas]].

Tradicinis būstas - [[jurta]] su dembliais. Centre - židinys. Jurtų grupė sudarydavo [[aūlas|aūlą]]. Jurtos būdavo išardomos, jas gabendavo dviratėse arbose.


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

11:04, 23 liepos 2009 versija

Nogajai
Nogajų vėliava
Nogajų vėliava
Gyventojų skaičius apie 50 000
Populiacija šalyse Rusijos vėliava Rusija (Šiaurės Kaukazas): 90 666

Turkijos vėliava Turkija: ~90 000
Rumunijos vėliava Rumunija

Kalba (-os) nogajų, rusų
Religijos sunitai
Giminingos etninės grupės kitos tiurkų tautos

Nogajai (savivardis ногъай) - tiurkų tauta, gyvenanti Šiaurės Kaukaze (šiauriniame Dagestane, Čečėnijoje ir Stavropolio krašte), kalbanti nogajų kalba, priklausančia kipčiakų kalbų grupei.

Kilmė ir antropologija

Nogajai atsirado XV a. maišantis tarp Volgos, Embos ir Irtyšiaus gyvenusiems kumanams (polovcams), mongolams mangytams, oguzams. Etnosas pavadintas vieno iš XIII a. Aukso ordos valdovų Nogajaus

Antropologiškai nogajai priklauso Pietų Sibiro mažajai rasei, kuri yra tarpinė tarp didžiųjų europidų ir mongolidų rasių. Mongoloidiški bruožai išskiria nogajus iš kaimyninių tautų. Mongoloidiškumo lygis nogajuose nėra vienodas. Pvz., prie Kubanės gyvenantys nogajai yra smarkiai sumišę su vietiniais adygais, todėl jų bruožai labiau europidiniai.

Paplitimas

Anksčiau nogajai gyveno stepėse tarp Juodosios ir Aralo jūrų.
Dabar daugiausia gyvena Šiaurės Kaukaze (Nogajų stepė, Dagestanas), Stavropolio krašte, Astrachanės srityje ir Karačiajų Čerkesijoje. Nogajų gyvena ir Maskvoje ir Sankt Peterburge (Rusija).

Dagestane nogajai turi savo nacionalinį rajoną - Nogajų rajoną (Ногайский район). Ketinama kurti analogišką rajoną ir Karačiajų Čerkesijoje. Toks sprendimas priimtas 2005 m. vasarą, patvirtintas 2006 m. spalio 6 d. įvykusio referendumo metu.[1] Nogajų regionas dar neegzistuoja, jo ribos nenustatytos.

Nogajai taip pat gyvena:

  • Turkijoje: Turkijoje gyvena apie 90 000 nogajų, daugiausia Adanos, Ankaros ir Eskisehiro provincijose. Nogajiškai dar kalba kai kuriuose Centrinės Anatolijos kaimuose. Turkijos nogajai iki šiol išlaikė savo nacionalinę virtuvę.
  • Rumunijoje: Keli tūkstančiai jų gyvena Dobrudžoje, Mihail Kogălniceanu (Karamurat), Lumina (Kocali), Valea Dacilor (Hendekkarakuyusu) ir Cobadin (Kubadin) komunose. Dalis Dobrudžoje gyvenančių nogajų dar kalba nogajiškai.
  • Jordanijoje: Į Jordaniją nogajai atsikraustė osmanų laikais (XIX a. pab.), kai osmanai buvo okupavę Arabiją, iš Turkijos. Gyvena daugiausia žemdirbystės rajone Wadi El Sir (netoli Amano). Jordanijos nogajai dabar kalbą arabiškai. Jordanijos nogajai asimiliuojasi su arabais jordaniečiais, bet dar jaučia savo etninį atskirumą.

Kazachų Jaunesnysis Žuzas užima buvusias Nogajų chanato žemes Vakarų Kazachstane. Dalis jų yra kilę iš nogajų.[1]</ref>

Kultūra

Tikintys nogajai yra musulmonai sunitai

Tradicinė nogajų apranga yra kjaptalas (bešmetas), bašlykas, šarovarai ir avikailio kailiniai.

Tradiciniai gėrimai yra pieno airanas ir kumysas.

Tradicinis būstas - jurta su dembliais. Centre - židinys. Jurtų grupė sudarydavo aūlą. Jurtos būdavo išardomos, jas gabendavo dviratėse arbose.

Nuorodos

  1. ↑ KavkazWeb: 94 % опрошенных — за создание Ногайского района в Карачаево-Черкесии — результаты референдума (94% apklaustųjų - už Nogajų rajono įkūrimą Karačiajų Čerkesijoje (referendumo rezultatai)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Nogajai&oldid=2049724"