Subačiaus Švč. Trejybės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
S
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
SNo edit summary
Pirmąją bažnyčią [[1590]] m. pastatė Jeronimas Valavičius. Jai [[1591]] m. patvirtinta fundacija: 2 valakai žemės, Bražiškių kaimas ir 2 sklypai mokyklai. Bajorai įpareigoti klebonui kasmet mokėti po 10 zlotų nuo valako žemės. [[1655]] m. bažnyčia apgriauta, netrukus atstatyta. [[1668]] m. minimas Kumpiniškio, arba Bražiškių, klebonijos palivarkas.
 
[[1669]] m. minima [[Subačius|Subačiaus]] Kumpiniškio bažnyčia. Ji buvo medinė, stačiakampė, turėjo 3 [[wikt:Altorius|altorius]]. [[1674]] m. konsekruota. Nuo [[1777]] m. veikė parapinė mokykla. [[Subačius|Subačiuje]] [[1791]]–[[1792]] m. kunigavo poetas [[Antanas Strazdas]]. [[1832]] m. bažnyčiai priklausė Budrionių ir Račiupėnų kaimai.
 
[[1879]] m. prašyta leisti statyti naują mūrinę bažnyčią. Po pakartotinių prašymų leidimas gautas [[1881]] m. Pastatytą bažnyčią [[1884]] m. [[gegužės 22]] d. konsekravo vyskupas [[Mečislovas Paliulionis]]. [[1888]] m. išmūryta [[wikt:Šventorius|šventoriaus]] tvora.
 
[[1908]]–[[1914]] m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] bažnyčia sužalota. Kunigo Pr. Kazlausko rūpesčiu [[1925]] m. suremontuota, apdengta skarda. [[1918]] m. įsikūrė [[Pavasarininkai|pavasarininkų]] kuopa. Apie [[1933]]–[[1934]] m. vikaro Juozo Bardišausko rūpesčiu pastatyta parapijos salė.
==Architektūra==
 
Bažnyčia [[Istorizmas|istoristinė]], turi [[Neoromanika|neoromaninio]] ir [[Neobarokas|neobaroko]] stiliaus elementų, stačiakampio plano (55 × 26 m), dvibokštė. Vidus 3 [[wikt:Nava|navų]], yra 3 [[wikt:Altorius|altoriai]].
 
[[Kategorija:Kupiškio rajono bažnyčios]]

Naršymo meniu