Juodkalnija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: pnt:Μαυροβούνιο |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 37: | Eilutė 37: | ||
nepriklausomybėsDatos=[[2006]] [[birželio 3]]| |
nepriklausomybėsDatos=[[2006]] [[birželio 3]]| |
||
nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta| |
nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta| |
||
TLD= |
TLD=me, .yu| |
||
telKodas=+382 |
telKodas=+382 |
||
}} |
}} |
17:01, 29 balandžio 2009 versija
Juodkalnijos Respublika (Juodkalnija) – valstybė Europoje, Balkanų regione. Juodkalnija ribojasi su Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Albanija, Kosovu ir Adrijos jūra.
| |||||
Juodkalnija žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | juodkalniečių | ||||
Sostinė | Podgorica | ||||
Didžiausias miestas | Podgorica | ||||
Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras pirmininkas • - |
Filip Vujanović Milo Đukanović - | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
14 026 km2 (153) 1,5% | ||||
Gyventojų • 2004 • Tankis |
630 548 (157) 44,96 žm./km2 (123) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2006 (progn.) 3,39 mlrd. $ (160) 3 800 $ (119) | ||||
Valiuta | Euras, EUR | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+1 UTC+2 | ||||
Nepriklausomybė Paskelbta
|
Nuo Serbijos ir Juodkalnijos 2006 birželio 3 | ||||
Interneto kodas | .me, .yu | ||||
Šalies tel. kodas | +382 |
Istorija
1878 m. Berlyno kongrese Juodkalnijai suteikta nepriklausomybė nuo Turkijos imperijos. 2006 m. birželio 3 d. Juodkalnijos parlamentas paskelbė respublikos nepriklausomybę, įteisindamas 2006 m. gegužės 21 d. vykusio referendumo dėl atsiskyrimo nuo Serbijos ir Juodkalnijos rezultatus.
Politinė sistema
Administracinis suskirstymas
Juodkalnija suskirstyta į 21 apskritį (Општина, opština).
Geografija
Juodkalnija ribojasi su Kroatija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Albanija bei Adrijos jūra.
Didžiausi Juodkalnijos miestai:
- Podgorica (sostinė; 211 788 gyventojai)
- Nikšičius (104 706)
- Bijelo Poljė (55 628)
- Beranė (49 953)
- Plevlė (44 593)
- Herceg Novi (30 593, su Igalo)
- Cetinė (buvusi sostinė, 20 307)
Ekonomika
Juodkalnija labai kalnuota ir miškinga, o šiaurė visai neįdirbama, todėl žemės ūkis nelabai išplėtotas. Auginamos vynuogės. Podgorica - pramonės centras. Baras prie Adrijos jūros - svarbiausias uostas. Svarbus ir Nikšičius.
Demografija
- Juodkalniečiai: 43%
- Serbai: 32%
- Bosniai: 8%
- Albanai: 7%
- Kiti: 10%