Lėvuo: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
S pap. |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Otheruses}} |
{{Otheruses}} |
||
{{Upė|Lėvuo|Levuo Akmeniai.jpg| |
{{Upė|Lėvuo|Levuo Akmeniai.jpg|148| - |9,02|1588|[[Kupiškio rajonas]]|[[Mūša]]|[[Lietuva]]|Lėvuo ties [[Akmeniai (Kupiškis)|Akmeniais]]}} |
||
[[Vaizdas:Lėvuo (Lithuania).png|thumb|250px|Lėvuo Lietuvos žemėlapyje.]] |
[[Vaizdas:Lėvuo (Lithuania).png|thumb|250px|Lėvuo Lietuvos žemėlapyje.]] |
||
[[Vaizdas:Levuo1.jpg|thumb|250px|Lėvuo ties Geobrastais.]] |
[[Vaizdas:Levuo1.jpg|thumb|250px|Lėvuo ties Geobrastais.]] |
||
'''Lėvuo''' – upė šiaurės [[Lietuva|Lietuvoje]], |
'''Lėvuo''' – upė šiaurės [[Lietuva|Lietuvoje]], 148 km ilgio<ref name="gm">Aldona Baubinienė, ''„Lietuvos didžiųjų upių salų kartometrinė analizė“'', Geografijos metraštis '''31 t.''', 236-244 (1998).</ref> (12-oji pagal ilgį Lietuvos upė), [[Mūša|Mūšos]] dešinysis intakas. |
||
Prasideda [[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajone]] – išteka iš [[Lėvenaitis|Lėvenaičio]] ežero, 8 km į šiaurės rytus nuo [[Skapiškis|Skapiškio]]. Teka vakarų kryptimi pro [[Palėvenėlė|Palėvenėlę]], [[Kupiškis|Kupiškį]] (užtvenkta upė sudaro [[Kupiškio marios|Kupiškio marias]]), [[Subačius|Subačių]]. Tekėdama į šiaurę nuo [[Panevėžys|Panevėžio]], Lėvuo pasuka vagą šiaurėn, prateka tarp [[Pumpėnai|Pumpėnų]] ir [[Pušalotas|Pušaloto]], o ties [[Pasvalys|Pasvaliu]] įteka į [[Mūša|Mūšą]] 50 km nuo jos susiliejimo su [[Nemunėlis|Nemunėliu]]. |
Prasideda [[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajone]] – išteka iš [[Lėvenaitis|Lėvenaičio]] ežero, 8 km į šiaurės rytus nuo [[Skapiškis|Skapiškio]]. Teka vakarų kryptimi pro [[Palėvenėlė|Palėvenėlę]], [[Kupiškis|Kupiškį]] (užtvenkta upė sudaro [[Kupiškio marios|Kupiškio marias]]), [[Subačius|Subačių]]. Tekėdama į šiaurę nuo [[Panevėžys|Panevėžio]], Lėvuo pasuka vagą šiaurėn, prateka tarp [[Pumpėnai|Pumpėnų]] ir [[Pušalotas|Pušaloto]], o ties [[Pasvalys|Pasvaliu]] įteka į [[Mūša|Mūšą]] 50 km nuo jos susiliejimo su [[Nemunėlis|Nemunėliu]]. |
||
Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
Vaga nuo ištakos iki [[Naniškiai|Naniškių]] reguliuota ir tiesi, apie 5–6 m pločio, o nuo Naniškių iki Kupiškių tvenkta ir sudaro minėtas [[Kupiškio marios|Kupiškio marias]] – trečią pagal dydį dirbtinį vandens telkinį Lietuvoje. Nereguliuota upės vaga vingiuota, plotis kinta nuo 16 iki 35 m, gylis – nuo 0,7 iki 3,1 m<ref name="vle" />. Vidutinis nuolydis – 0,52 m/km, o srovės greitis – 0,2–0,3 m/s. Vidutinis vandens [[debitas]] ties Kupiškiu – 1,79 m³/s, maksimalus – 92 m³/s; ties Pasvaliu vidutinis – 6,5 m³/s, o maksimalus – 274 m³/s<ref name="vle" />. Vandens debitas žemiau [[Bernatoniai|Bernatonių]] sumažėja perpus, nes ties [[Sanžilės kanalas|Sanžilės kanalu]] iš Lėvens į [[Nevėžis|Nevėžį]] vidutiniškai nuteka vidutiniškai 3,29 m³/s<ref name="vle" />. Vidutinis debitas žiotyse – apie 7 m³/s. Upės vandens lygis per metus svyruoja nuo 1,6 iki 3,7 m. |
Vaga nuo ištakos iki [[Naniškiai|Naniškių]] reguliuota ir tiesi, apie 5–6 m pločio, o nuo Naniškių iki Kupiškių tvenkta ir sudaro minėtas [[Kupiškio marios|Kupiškio marias]] – trečią pagal dydį dirbtinį vandens telkinį Lietuvoje. Nereguliuota upės vaga vingiuota, plotis kinta nuo 16 iki 35 m, gylis – nuo 0,7 iki 3,1 m<ref name="vle" />. Vidutinis nuolydis – 0,52 m/km, o srovės greitis – 0,2–0,3 m/s. Vidutinis vandens [[debitas]] ties Kupiškiu – 1,79 m³/s, maksimalus – 92 m³/s; ties Pasvaliu vidutinis – 6,5 m³/s, o maksimalus – 274 m³/s<ref name="vle" />. Vandens debitas žemiau [[Bernatoniai|Bernatonių]] sumažėja perpus, nes ties [[Sanžilės kanalas|Sanžilės kanalu]] iš Lėvens į [[Nevėžis|Nevėžį]] vidutiniškai nuteka vidutiniškai 3,29 m³/s<ref name="vle" />. Vidutinis debitas žiotyse – apie 7 m³/s. Upės vandens lygis per metus svyruoja nuo 1,6 iki 3,7 m. |
||
{| class="wikitable" style="text-align:center;" |
|||
|- |
|||
|+'''Debitas (m³/s)''' |
|||
! |
|||
! ties [[Kupiškis|Kupiškiu]] |
|||
! ties [[Pasvalys|Pasvaliu]] |
|||
|- |
|||
| Maksimalus || 92 || 274 |
|||
|- |
|||
| Vidutinis || 1,79 || 6,5 |
|||
|} |
|||
=== Salingumas === |
|||
Upėje yra 29 salos (neįskaitant tvenkinių), jų dažnumas – 0,19 vnt./km, daugiausiai sutinkamos vidurupyje, vagos viduryje<ref name="gm" />. Bendrai visos salos užima 7,8 [[hektaras|ha]] plotą (vid. plotas – 0,27 ha, didž. iki 2 ha), todėl, lyginant su bendru Lėvens upės plotu, salingumas – 3,4%<ref name="gm" />. 37,9% salų sudaro atskeltinės senvaginės, likusią dalį – vaginės<ref name="gm" />. |
|||
==Intakai== |
==Intakai== |
15:09, 3 vasario 2009 versija
- Kitos reikšmės – Lėvuo (reikšmės).
Lėvuo | |
---|---|
Lėvuo ties Akmeniais
| |
Ilgis | 148 km |
Nuolydis | - cm/km |
Baseino plotas | 1588 km² |
Vidutinis debitas | 9,02 m³/s |
Ištakos | Kupiškio rajonas |
Žiotys | Mūša |
Šalys | Lietuva |
Lėvuo – upė šiaurės Lietuvoje, 148 km ilgio[1] (12-oji pagal ilgį Lietuvos upė), Mūšos dešinysis intakas.
Prasideda Kupiškio rajone – išteka iš Lėvenaičio ežero, 8 km į šiaurės rytus nuo Skapiškio. Teka vakarų kryptimi pro Palėvenėlę, Kupiškį (užtvenkta upė sudaro Kupiškio marias), Subačių. Tekėdama į šiaurę nuo Panevėžio, Lėvuo pasuka vagą šiaurėn, prateka tarp Pumpėnų ir Pušaloto, o ties Pasvaliu įteka į Mūšą 50 km nuo jos susiliejimo su Nemunėliu.
Lėvens kraštovaizdžio draustinyje, tarp Kupiškio ir Kunčių, yra raiškus fliuvioglacialinis (susijęs su tirpstančio ledyno tekančių vandenų veikla) slėnis, jame yra gamtos paminklas – Stirniškių dolomito atodanga[2].
Savybės
Vaga nuo ištakos iki Naniškių reguliuota ir tiesi, apie 5–6 m pločio, o nuo Naniškių iki Kupiškių tvenkta ir sudaro minėtas Kupiškio marias – trečią pagal dydį dirbtinį vandens telkinį Lietuvoje. Nereguliuota upės vaga vingiuota, plotis kinta nuo 16 iki 35 m, gylis – nuo 0,7 iki 3,1 m[2]. Vidutinis nuolydis – 0,52 m/km, o srovės greitis – 0,2–0,3 m/s. Vidutinis vandens debitas ties Kupiškiu – 1,79 m³/s, maksimalus – 92 m³/s; ties Pasvaliu vidutinis – 6,5 m³/s, o maksimalus – 274 m³/s[2]. Vandens debitas žemiau Bernatonių sumažėja perpus, nes ties Sanžilės kanalu iš Lėvens į Nevėžį vidutiniškai nuteka vidutiniškai 3,29 m³/s[2]. Vidutinis debitas žiotyse – apie 7 m³/s. Upės vandens lygis per metus svyruoja nuo 1,6 iki 3,7 m.
ties Kupiškiu | ties Pasvaliu | |
---|---|---|
Maksimalus | 92 | 274 |
Vidutinis | 1,79 | 6,5 |
Salingumas
Upėje yra 29 salos (neįskaitant tvenkinių), jų dažnumas – 0,19 vnt./km, daugiausiai sutinkamos vidurupyje, vagos viduryje[1]. Bendrai visos salos užima 7,8 ha plotą (vid. plotas – 0,27 ha, didž. iki 2 ha), todėl, lyginant su bendru Lėvens upės plotu, salingumas – 3,4%[1]. 37,9% salų sudaro atskeltinės senvaginės, likusią dalį – vaginės[1].
Intakai
Dešinieji: |
Kairieji: |
Pavadinimo kilmė
Žodis „Lėvuo“ taip pat reiškia šlapią, pelkėtą, klampią vietą, tikrinis vardas giminingas latvių kalbos žodžiui „lēvenis“ – liūnas, klampynė.