Lėvuo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Andrius.v (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Andrius.v (aptarimas | indėlis)
S pap.
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Otheruses}}
{{Otheruses}}
{{Upė|Lėvuo|Levuo Akmeniai.jpg|140| - |9,02|1588|[[Kupiškio rajonas]]|[[Mūša]]|[[Lietuva]]|Lėvuo ties [[Akmeniai (Kupiškis)|Akmeniais]]}}
{{Upė|Lėvuo|Levuo Akmeniai.jpg|148| - |9,02|1588|[[Kupiškio rajonas]]|[[Mūša]]|[[Lietuva]]|Lėvuo ties [[Akmeniai (Kupiškis)|Akmeniais]]}}
[[Vaizdas:Lėvuo (Lithuania).png|thumb|250px|Lėvuo Lietuvos žemėlapyje.]]
[[Vaizdas:Lėvuo (Lithuania).png|thumb|250px|Lėvuo Lietuvos žemėlapyje.]]
[[Vaizdas:Levuo1.jpg|thumb|250px|Lėvuo ties Geobrastais.]]
[[Vaizdas:Levuo1.jpg|thumb|250px|Lėvuo ties Geobrastais.]]
'''Lėvuo''' – upė šiaurės [[Lietuva|Lietuvoje]], 140 km ilgio (12-oji pagal ilgį Lietuvos upė), [[Mūša|Mūšos]] dešinysis intakas.
'''Lėvuo''' – upė šiaurės [[Lietuva|Lietuvoje]], 148 km ilgio<ref name="gm">Aldona Baubinienė, ''„Lietuvos didžiųjų upių salų kartometrinė analizė“'', Geografijos metraštis '''31 t.''', 236-244 (1998).</ref> (12-oji pagal ilgį Lietuvos upė), [[Mūša|Mūšos]] dešinysis intakas.


Prasideda [[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajone]] – išteka iš [[Lėvenaitis|Lėvenaičio]] ežero, 8 km į šiaurės rytus nuo [[Skapiškis|Skapiškio]]. Teka vakarų kryptimi pro [[Palėvenėlė|Palėvenėlę]], [[Kupiškis|Kupiškį]] (užtvenkta upė sudaro [[Kupiškio marios|Kupiškio marias]]), [[Subačius|Subačių]]. Tekėdama į šiaurę nuo [[Panevėžys|Panevėžio]], Lėvuo pasuka vagą šiaurėn, prateka tarp [[Pumpėnai|Pumpėnų]] ir [[Pušalotas|Pušaloto]], o ties [[Pasvalys|Pasvaliu]] įteka į [[Mūša|Mūšą]] 50 km nuo jos susiliejimo su [[Nemunėlis|Nemunėliu]].
Prasideda [[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajone]] – išteka iš [[Lėvenaitis|Lėvenaičio]] ežero, 8 km į šiaurės rytus nuo [[Skapiškis|Skapiškio]]. Teka vakarų kryptimi pro [[Palėvenėlė|Palėvenėlę]], [[Kupiškis|Kupiškį]] (užtvenkta upė sudaro [[Kupiškio marios|Kupiškio marias]]), [[Subačius|Subačių]]. Tekėdama į šiaurę nuo [[Panevėžys|Panevėžio]], Lėvuo pasuka vagą šiaurėn, prateka tarp [[Pumpėnai|Pumpėnų]] ir [[Pušalotas|Pušaloto]], o ties [[Pasvalys|Pasvaliu]] įteka į [[Mūša|Mūšą]] 50 km nuo jos susiliejimo su [[Nemunėlis|Nemunėliu]].
Eilutė 12: Eilutė 12:


Vaga nuo ištakos iki [[Naniškiai|Naniškių]] reguliuota ir tiesi, apie 5–6 m pločio, o nuo Naniškių iki Kupiškių tvenkta ir sudaro minėtas [[Kupiškio marios|Kupiškio marias]] – trečią pagal dydį dirbtinį vandens telkinį Lietuvoje. Nereguliuota upės vaga vingiuota, plotis kinta nuo 16 iki 35 m, gylis – nuo 0,7 iki 3,1 m<ref name="vle" />. Vidutinis nuolydis – 0,52 m/km, o srovės greitis – 0,2–0,3 m/s. Vidutinis vandens [[debitas]] ties Kupiškiu – 1,79 m³/s, maksimalus – 92 m³/s; ties Pasvaliu vidutinis – 6,5 m³/s, o maksimalus – 274 m³/s<ref name="vle" />. Vandens debitas žemiau [[Bernatoniai|Bernatonių]] sumažėja perpus, nes ties [[Sanžilės kanalas|Sanžilės kanalu]] iš Lėvens į [[Nevėžis|Nevėžį]] vidutiniškai nuteka vidutiniškai 3,29 m³/s<ref name="vle" />. Vidutinis debitas žiotyse – apie 7 m³/s. Upės vandens lygis per metus svyruoja nuo 1,6 iki 3,7 m.
Vaga nuo ištakos iki [[Naniškiai|Naniškių]] reguliuota ir tiesi, apie 5–6 m pločio, o nuo Naniškių iki Kupiškių tvenkta ir sudaro minėtas [[Kupiškio marios|Kupiškio marias]] – trečią pagal dydį dirbtinį vandens telkinį Lietuvoje. Nereguliuota upės vaga vingiuota, plotis kinta nuo 16 iki 35 m, gylis – nuo 0,7 iki 3,1 m<ref name="vle" />. Vidutinis nuolydis – 0,52 m/km, o srovės greitis – 0,2–0,3 m/s. Vidutinis vandens [[debitas]] ties Kupiškiu – 1,79 m³/s, maksimalus – 92 m³/s; ties Pasvaliu vidutinis – 6,5 m³/s, o maksimalus – 274 m³/s<ref name="vle" />. Vandens debitas žemiau [[Bernatoniai|Bernatonių]] sumažėja perpus, nes ties [[Sanžilės kanalas|Sanžilės kanalu]] iš Lėvens į [[Nevėžis|Nevėžį]] vidutiniškai nuteka vidutiniškai 3,29 m³/s<ref name="vle" />. Vidutinis debitas žiotyse – apie 7 m³/s. Upės vandens lygis per metus svyruoja nuo 1,6 iki 3,7 m.

{| class="wikitable" style="text-align:center;"
|-
|+'''Debitas (m³/s)'''
!
! ties [[Kupiškis|Kupiškiu]]
! ties [[Pasvalys|Pasvaliu]]
|-
| Maksimalus || 92 || 274
|-
| Vidutinis || 1,79 || 6,5
|}

=== Salingumas ===

Upėje yra 29 salos (neįskaitant tvenkinių), jų dažnumas – 0,19 vnt./km, daugiausiai sutinkamos vidurupyje, vagos viduryje<ref name="gm" />. Bendrai visos salos užima 7,8 [[hektaras|ha]] plotą (vid. plotas – 0,27 ha, didž. iki 2 ha), todėl, lyginant su bendru Lėvens upės plotu, salingumas – 3,4%<ref name="gm" />. 37,9% salų sudaro atskeltinės senvaginės, likusią dalį – vaginės<ref name="gm" />.


==Intakai==
==Intakai==

15:09, 3 vasario 2009 versija

Lėvuo
Lėvuo ties Akmeniais
Lėvuo ties Akmeniais
Ilgis 148 km
Nuolydis - cm/km
Baseino plotas 1588 km²
Vidutinis debitas 9,02 m³/s
Ištakos Kupiškio rajonas
Žiotys Mūša
Šalys Lietuva
Lėvuo Lietuvos žemėlapyje.
Lėvuo ties Geobrastais.

Lėvuo – upė šiaurės Lietuvoje, 148 km ilgio[1] (12-oji pagal ilgį Lietuvos upė), Mūšos dešinysis intakas.

Prasideda Kupiškio rajone – išteka iš Lėvenaičio ežero, 8 km į šiaurės rytus nuo Skapiškio. Teka vakarų kryptimi pro Palėvenėlę, Kupiškį (užtvenkta upė sudaro Kupiškio marias), Subačių. Tekėdama į šiaurę nuo Panevėžio, Lėvuo pasuka vagą šiaurėn, prateka tarp Pumpėnų ir Pušaloto, o ties Pasvaliu įteka į Mūšą 50 km nuo jos susiliejimo su Nemunėliu.

Lėvens kraštovaizdžio draustinyje, tarp Kupiškio ir Kunčių, yra raiškus fliuvioglacialinis (susijęs su tirpstančio ledyno tekančių vandenų veikla) slėnis, jame yra gamtos paminklas – Stirniškių dolomito atodanga[2].

Savybės

Vaga nuo ištakos iki Naniškių reguliuota ir tiesi, apie 5–6 m pločio, o nuo Naniškių iki Kupiškių tvenkta ir sudaro minėtas Kupiškio marias – trečią pagal dydį dirbtinį vandens telkinį Lietuvoje. Nereguliuota upės vaga vingiuota, plotis kinta nuo 16 iki 35 m, gylis – nuo 0,7 iki 3,1 m[2]. Vidutinis nuolydis – 0,52 m/km, o srovės greitis – 0,2–0,3 m/s. Vidutinis vandens debitas ties Kupiškiu – 1,79 m³/s, maksimalus – 92 m³/s; ties Pasvaliu vidutinis – 6,5 m³/s, o maksimalus – 274 m³/s[2]. Vandens debitas žemiau Bernatonių sumažėja perpus, nes ties Sanžilės kanalu iš Lėvens į Nevėžį vidutiniškai nuteka vidutiniškai 3,29 m³/s[2]. Vidutinis debitas žiotyse – apie 7 m³/s. Upės vandens lygis per metus svyruoja nuo 1,6 iki 3,7 m.

Debitas (m³/s)
ties Kupiškiu ties Pasvaliu
Maksimalus 92 274
Vidutinis 1,79 6,5

Salingumas

Upėje yra 29 salos (neįskaitant tvenkinių), jų dažnumas – 0,19 vnt./km, daugiausiai sutinkamos vidurupyje, vagos viduryje[1]. Bendrai visos salos užima 7,8 ha plotą (vid. plotas – 0,27 ha, didž. iki 2 ha), todėl, lyginant su bendru Lėvens upės plotu, salingumas – 3,4%[1]. 37,9% salų sudaro atskeltinės senvaginės, likusią dalį – vaginės[1].

Intakai

Dešinieji:

Kairieji:

Pavadinimo kilmė

Žodis „Lėvuo“ taip pat reiškia šlapią, pelkėtą, klampią vietą, tikrinis vardas giminingas latvių kalbos žodžiui „lēvenis“ – liūnas, klampynė.

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Aldona Baubinienė, „Lietuvos didžiųjų upių salų kartometrinė analizė“, Geografijos metraštis 31 t., 236-244 (1998).
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Lėvuo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008 58 p.