Breslaujos apskritis (1566–1795): Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: '''Breslaujos apskritis''' (dar vadinta '''Breslaujos pavietu''') buvo dabartinės Gudijos ir Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Utenos. Minim... |
|||
| Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
==Istorija== |
==Istorija== |
||
Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios. Per [[1564]]–[[1566]] m. reformas gavo bajoriškos savivaldos teises. [[1793]] m. dalis apskrities prijungta prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] – įėjo į [[Minskas|Minsko]] gubernijos [[Dysnos apskritis|Dysnos apskritį]], o vakarinė dalis ir toliau vadinosi Breslaujos apskritimi. [[1793]]–[[1795]] m. ji priklausė [[Breslaujos vaivadija]]i nuo [[1795]] m. [[Vilniaus gubernija]]i, nuo [[1843]] m. – [[Kauno gubernija]]i. [[1835]] m. apskrities centras buvo perkeltas į [[Zarasai|Zarasus]] ir taip atsirado [[Zarasų apskritis]]. |
Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios. Per [[1564]]–[[1566]] m. reformas gavo bajoriškos savivaldos teises. [[1793]] m. dalis apskrities prijungta prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] – įėjo į [[Minskas|Minsko]] gubernijos [[Dysnos apskritis|Dysnos apskritį]], o vakarinė dalis ir toliau vadinosi Breslaujos apskritimi. [[1793]]–[[1795]] m. ji priklausė [[Breslaujos vaivadija]]i, nuo [[1795]] m. – [[Vilniaus gubernija]]i, nuo [[1843]] m. – [[Kauno gubernija]]i. [[1835]] m. apskrities centras buvo perkeltas į [[Zarasai|Zarasus]] ir taip atsirado [[Zarasų apskritis]]. |
||
Breslaujos apskritis vėl atkurta [[Lenkija]]i okupavus dalį [[Zarasų |
Breslaujos apskritis vėl atkurta [[Lenkija]]i okupavus dalį [[Zarasų apskr]]ities: [[1920]]–[[1922]] m. ji buvo [[Vidurio Lietuva|Vidurinėje Lietuvoje]], [[1922]]–[[1925]] m. [[Vilnius|Vilniaus]] administracinėje apygardoje, [[1925]]–[[1939]] m. [[Vilniaus vaiv]]adijoje. Nuo [[1920]] m. apskrityje buvo šie valsčiai: |
||
{| {{graži lentelė}} |
|||
[[1925]] m. [[Dūkštas (miestas)|Dūkšto]] valsčius priskirtas [[Švenčionių apskritis|Švenčionių apskričiai]], o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 [[Dysnos apskritis|Dysnos apskrities]] valsčiai: [[Čeresai|Čeresų]], [[Druja|Drujos]], [[Jodai|Jodų]], [[Levanpolė]]s, [[Miorai|Miorų]], [[Naujasis Paguostis|Naujojo Paguosčio]], [[Perbradas|Perbrado]] ir [[Ugariai|Ugarių]]. [[1939]] m. rytinė apskrities dalis atiteko [[Baltarusija]]i, o vakarinė – [[Lietuva]]i (prijungta prie [[Švenčionėlių apskritis|Švenčionėlių apskrities]], sudarytos [[1939]] m. [[spalio 30]] d.). |
|||
|- |
|||
| '''Valsčius''' || '''Centras''' |
|||
|- |
|||
| [[Apso valsčius]] || [[Apsas]] |
|||
|- |
|||
| [[Breslaujos valsčius]] || [[Breslauja]] |
|||
|- |
|||
| [[Drūkšių valsčius]] || ??? |
|||
|- |
|||
| [[Dūkšto valsčius]] || [[Dūkštas (miestas)|Dūkštas]] |
|||
|- |
|||
| [[Pliusų valsčius]] || ??? |
|||
|- |
|||
| [[Rimšės valsčius]] || [[Rimšė]] |
|||
|- |
|||
| [[Slabados valsčius]] || [[Slabada (Baltarusija)|Slabada]] |
|||
|- |
|||
| [[Smalvų valsčius]] || [[Smalvos]] |
|||
|- |
|||
| [[Vidžių valsčius]] || [[Vidžiai]] |
|||
|} |
|||
[[1925]] m. [[Dūkšto valsčius]] priskirtas [[Švenčionių apskr]]ičiai, o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 [[Dysnos apskritis|Dysnos apskrities]] valsčiai: |
|||
| ⚫ | |||
{| {{graži lentelė}} |
|||
|- |
|||
| '''Valsčius''' || '''Centras''' |
|||
|- |
|||
| [[Čeresų valsčius]] || [[Čeresai]] |
|||
|- |
|||
| [[Drujos valsčius]] || [[Druja]] |
|||
|- |
|||
| [[Jodų valsčius]] || [[Jodai]] |
|||
|- |
|||
| [[Levanpolės valsčius]] || [[Levanpolė]] |
|||
|- |
|||
| [[Miorų valsčius]] || [[Miorai]] |
|||
|- |
|||
| [[Naujojo Paguosčio valsčius]] || [[Naujasis Paguostis]] |
|||
|- |
|||
| [[Perbrado valsčius]] || [[Perbradas]] |
|||
|- |
|||
| [[Ugarių valsčius]] || [[Ugariai]] |
|||
|} |
|||
[[1939]] m. rytinė apskrities dalis atiteko [[Baltarusija]]i, o vakarinė – [[Lietuva]]i (prijungta prie [[Švenčionėlių apskr]]ities, sudarytos [[1939]] m. [[spalio 30]] d.). |
|||
| ⚫ | |||
09:15, 18 birželio 2008 versija
Breslaujos apskritis (dar vadinta Breslaujos pavietu) buvo dabartinės Gudijos ir Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Utenos. Minima nuo XVI amžiaus. Centras buvo Breslauja (iki 1794 m. ir 1801–1808 m.) ir Vidžiai (1794–1801 m. ir 1808–1835 m.).
Apskritis XVII a. buvo 5525 km² dydžio, 1931 m. 4156 km². 1921 m. joje gyveno 62 682 gyventojai.
Istorija
Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios. Per 1564–1566 m. reformas gavo bajoriškos savivaldos teises. 1793 m. dalis apskrities prijungta prie Rusijos imperijos – įėjo į Minsko gubernijos Dysnos apskritį, o vakarinė dalis ir toliau vadinosi Breslaujos apskritimi. 1793–1795 m. ji priklausė Breslaujos vaivadijai, nuo 1795 m. – Vilniaus gubernijai, nuo 1843 m. – Kauno gubernijai. 1835 m. apskrities centras buvo perkeltas į Zarasus ir taip atsirado Zarasų apskritis.
Breslaujos apskritis vėl atkurta Lenkijai okupavus dalį Zarasų apskrities: 1920–1922 m. ji buvo Vidurinėje Lietuvoje, 1922–1925 m. Vilniaus administracinėje apygardoje, 1925–1939 m. Vilniaus vaivadijoje. Nuo 1920 m. apskrityje buvo šie valsčiai:
1925 m. Dūkšto valsčius priskirtas Švenčionių apskričiai, o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 Dysnos apskrities valsčiai:
1939 m. rytinė apskrities dalis atiteko Baltarusijai, o vakarinė – Lietuvai (prijungta prie Švenčionėlių apskrities, sudarytos 1939 m. spalio 30 d.).