Teisinis veiksnumas

Apie veiksnumą technikoje.

Veiksnumas (nuo žodžių veiksnus, veikti) – asmens galėjimas savo veikomis įgyti teises bei prisiimti pareigas. Veiksnumas senovės romėnų teisėje reiškė Romos piliečio galėjimą įgyvendinti savo subjektinę teisę.

Pagal įvairias teisės šakas gali būti išskiriamas civilinis, baudžiamasis teisinis, darbo, mokestinis teisinis veiksnumas ir kt. Taip pat yra žinomas deliktinis veiksnumas - asmens galėjimas pažeisti teisės normas, užtraukiantis teisinę atsakomybę už teisės pažeidimą.

Civilinis veiksnumas

Civilinis veiksnumas suprantamas kaip asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir pareigas (LR CK 2.5 str.). Civilinis veiksnumas skirtingai nei teisnumas, atsiranda ne nuo gimimo, o nuo tam tikro amžiaus, kadangi su juo paprastai siejamas asmens gebėjimas laisvai reikšti savo valią, taigi ir sudaryti įvairius teisinius sandorius.

Visiškas civilinis veiksnumas atsiranda, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t.y. aštuoniolikos metų. Visišką civilinį veiksnumą asmuo įgyja anksčiau, jei (a) sudaroma santuoka (kai įstatymai leidžia sudaryti santuoką nesulaukus aštuoniolikos metų); (b) nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, teismo tvarka pripažįstamas visiškai veiksniu (emancipuotu).

Vaikas nuo 14 iki 18 metų turi santykinį veiksnumą, kitaip tariant, sandorius gali sudaryti esant tėvų sutikimui. Iki 14 metų būdingas dalinis veiksnumas, reiškiantis, kad visus sandorius, išskyrus smulkius buitinius ir kai kuriuos kitus Civiliname kodekse numatytus sandorius, už juos sudaro tėvai.

Neveiksnumas

Neveiksnumas − asmens teisinis statusas, kai asmuo negali dėl tam tikrų sutrikimų ar nepakankamų asmeninių gebėjimų savarankiškai priimti sprendimų dėl kai kurių ar visų savo asmeninių ar ekonominių reikalų, ar negali suvokti, išreikšti šių sprendimų ar veikti pagal juos, bei ginti savo interesus. Daugeliu atvejų pilnamečiai asmenys, pripažinti neveiksniais, praranda teisę priimti bet kokius netgi pačius elementariausius sprendimus, o taip pat ir įgyvendinti kitas pagrindines žmogaus teises.

Pripažinimo neveiksniu kriterijai

Asmens pripažinimas neveiksniu – teisinė procedūra, kurios pasėkoje pakinta jo kaip teisės subjekto statusas, t. y. teisių, interesų bei pareigų apimtys. Neveiksniu gali būti pripažintas asmuo, kuris dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu.

Yra 2 asmens pripažinimo neveiksniu kriterijai:

1. Medicininis kriterijus: asmens psichikos sutrikimas (sąvoka „silpnaprotystė“ nebevartotina kaip žeidžiantis asmens orumą). Šį faktą gali nustatyti tik teismo psichiatrinė ekspertizė, kuri tokio pobūdžio bylose yra privalomai skiriama. Asmens psichikos liga ar sutrikimas yra gydytojo psichiatro diagnozuotas ir patvirtintas negalavimas, pagal galiojančią ligų klasifikaciją priskiriamas psichikos ligoms;
2. teisinis kriterijus: asmens galėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Ne bet kuris psichikos sutrikimas yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Reikia nustatyti, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo, ligos ar silpnaprotystės negali suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti – turi būti įvertinama, kaip psichikos sutrikimas paveikia asmens elgesį, jo sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Šį kriterijų taip pat nustato teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios išvada remiasi teismas, pripažindamas asmenį neveiksniu.

Neveiksniu pripažinimo procedūros

Neveiksnumas yra nustatomas teismo civilinio proceso tvarka. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu teismui turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.

Sąrašas asmenų, turinčių teisę paduoti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, yra išsamus ir baigtinis, todėl kitų asmenų pateikti prašymai neturi būti teismo nagrinėjami. Asmens sutuoktinis, tėvai ar pilnamečiai vaikai gali būti suinteresuoti paduoti teismui pareiškimą pripažinti asmenį neveiksniu, atsižvelgiant į asmens sveikatos bei elgesio ypatumus. Globos (rūpybos) institucijos pareiškimą pripažinti asmenį neveiksniu gali paduoti savo iniciatyva arba jo šeimos narių prašymu. Prokuroras pareiškimą pripažinti asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu pateikia teismui siekdamas apginti viešąjį interesą.

Literatūra

• Recommendations No. R (99)4 of the Committee of Ministers to Member States on Principles Concerning the Legal Protection of Incapable Adults (I dalis, 1 punktas).