Teisnumas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Teisnumas (lot. caput) – galėjimas turėti subjektinių teisių ir teisinių pareigų (prievolių). Teisnumas ir veiksnumas kartu sudaro teisinį subjektiškumą, kurio pagrindu gali kilti teisiniai santykiai, sudaromi sandoriai. Pagal atitinkamas teisės šakas gali būti išskiriamas civilinis, darbinis, komercinis teisnumas ir kt.

Atsiradimas ir išnykimas

Civilinis teisnumas pripažįstamas visiems fiziniams asmenims (LR CK 2.1 str.). Teisnumas atsiranda gimimo momentu ir išnyksta asmeniui mirus (CK 2.2 str.). Galėjimas turėti darbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas) pripažįstamas lygus visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolatiniai LR gyventojai, turi Lietuvos Respublikoje tokį patį darbinį teisnumą kaip ir Lietuvos piliečiai. Išimtis gali nustatyti įstatymai (LR DK 13 str.). Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento (LR DK 14 str. 1 d.).

Romėnų teisė

Senovės Romoje teisnumas reiškė privilegiją, įgyjamą esant:

• laisvam (lot. status libertatis)
• šeimos galva (lot. status familiae)
• turint pilietybę (lot. status civitatis).

Teisnus žmogus vadintas persona, jis galėjo būti civilinės teisės subjektu.

Literatūra

• Ipolitas Nekrošius, Vytautas Nekrošius, S. Vėlyvis. Romėnų teisė. Justitia: Vilnius, 1999.