Subjektinė teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Subjektinė teisė – pretenzija į galimybę atlikti arba neatlikti kažkokius veiksmus, būti arba nebūti kažkokioje būsenoje, arba į tai, kad kitas asmuo atliktų ar neatliktų veiksmus, arba būtų ar nebūtų būsenoje.[1]

Hohfeldo teisių tipologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veslis Niūkombas Hohfeldas subjektines teises suskirstė į keturias rūšis:[2][1]

  • Reikalavimas arba pretenzija (angl. Claim)
  • Privilegija arba laisvė (angl. Privilege)
  • Galia (angl. Power)
  • Imunitetas (angl. Immunity)

Jei vienas asmuo turi teisę kaip reikalavimą, jog kitas asmuo atliktų veiksmą, tai reiškia, kad antrasis asmuo turi pareigą atlikti veiksmą pirmajam.[1]

Jei vienas asmuo turi teisę kaip privilegiją atlikti veiksmą, tai reiškia, kad jis neturi pareigos veiksmo neatlikti.[1]

Jei asmuo turi teisę kaip galią, tai reiškia, kad jis gali pakeisti savo ar kitų asmenų teises.[1]

Jei asmuo turi teisę kaip imunitetą, tai reiškia, kad kitas asmuo neturi galios pakeisti jo teisių.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Leif Wenar, „Rights“, „The Stanford Encyclopedia of Philosophy“ (Fall 2015 Edition), Edward N. Zalta (ed.), [1]
  2. Milda Baltrimienė, „SUBJEKTINIŲ TEISIŲ PRIGIMTIES PROBLEMA ŠIUOLAIKINĖSE TEISINIO POZITYVIZMO TEORIJOSE“ // „Problemos“, 2017, t. 92, ISSN 2424-6158, DOI 10.15388/Problemos.2017.92.10899 [2]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo