Sofija Jasaitienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sofija Jasaitienė
1918SofijaLukauskaitė.jpg
Sofija Lukauskaitė 1918 m. Šiaulių partizanų štabe
Gimė 1901 m. kovo 29 d.
Šiauliai
Mirė 1981 m. spalio 21 d. (80 metų)
Bostonas
Tėvai Stasys Lukauskis, Elena Lukauskienė
Sutuoktinis (-ė) Domas Jasaitis
Veikla Lietuvos visuomenės veikėja
Alma mater Berlyno aukštoji žemės ūkio mokykla
Žymūs apdovanojimai

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius

Sofija Janina Lukauskaitė–Jasaitienė (1901 m. kovo 29 d. Šiauliuose1981 m. spalio 21 d. Bostone) – agronomė, Lietuvos visuomenės veikėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Advokato Stasio Lukauskio ir dantų gydytojos Elenos Ziabickaitės – Lukauskienės duktė, Onos Lukauskaitės–Poškienės sesuo, Domo Jasaičio žmona.

1919 m. baigė Šiaulių gimnaziją. Kovose su bolševikais ir bermontininkais buvo Šiaulių miesto ir apylinkės partizanų štabo narė, vadovavo žvalgybos skyriui. Perėjo fronto liniją, kad galėtų pasirūpinti pulkininko Glovackio nužudyto socialdemokrato Jurgio Smolskio žmona belge.

1923 m. baigė Berlyno aukštąją žemės ūkio mokyklą, 19231924 m. stažavosi bei studijavo gyvulininkystę ir kooperaciją Danijoje. Grįžusi dirbo gyvulininkystės instruktore.

1925 m. ištekėjo už krikščionių demokratų veikėjo Domo Jasaičio. 1926 m. – Lietuvos žemės ūkio parodos Šiauliuose komiteto pirmininkė. Nuo 1925 m. – Gyvulių globos draugijos skyriaus pirmininkė ir centro valdybos narė, nuo 1926 m. balandžio 18 d. – Lietuvos vaiko draugijos vicepirmininkė, nuo 1930 m. – pirmininkė. 19261940 m. – Šiaulių apygardos ligonių kasos tarybos ir valdybos narė. 1926 m. redagavo kalendorių „Ūkininko vadovas“.

Antrojo pasaulinio karo metais su vyru slėpė iš Šiaulių geto pabėgusius žydus. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1947 m. išvyko į JAV.[1]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Sofija Jasaitienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 576 psl.