Šiaulių getas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Šiaulių getas buvo sudarytas iš dviejų dalių: vienos Kaukazo priemiestyje, kitos tarp Ežero ir Trakų gatvių. Getas pradėtas steigti 1941 m. rugpjūčio 22 d., kai Šiaulių miesto ir apskrities viršininkas Jonas Noreika pranešė, kad visi žydai ir pusžydžiai iki rugpjūčio 29 d. turi persikelti gyventi į Žagarę.

Iš čia žydai buvo vežami žudyti į Kužius, netoli Šiaulių, kur nužudyta apie 5000 žydų. 1943 m. abu getai perduoti SS žinion ir tapo koncentracijos stovyklomis, o 1944 m. liepos 15 d. buvo pradėti likviduoti, apie 3000 žydų buvo pervežta į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kur 1945 m. gegužės 2 d. likusius gyvus žydus išlaisvino amerikiečių kariuomenė. Iš viso po karo Šiauliuose liko tik 350–500 žydų.

Įsteigimas[taisyti | redaguoti kodą]

Geto steigimu Šiauliuose okupacinė valdžia ėmė rūpintis 1941 m. liepos pirmoje pusėje. Tuo metu Šiaulių miesto burmistro Petro Linkevičiaus pavaduotojas Antanas Stankus tapo „įgaliotiniu žydams tvarkyti“. Nurodymą organizuoti mieste getą davė Šiaulių miesto karo komendantas. Vykdydamas užduotį, A. Stankus pasitelkė žinomus miesto žydus – buvo įsteigtas žydų komitetas. Nuo 1941 m. liepos 19 d. iki 22 d. paskelbta registracija, kurios metu visi miesto žydai turėjo registruotis savivaldybėje. Getui buvo parinktos dvi vietovės: Kaukazo priemiestis ir ruožas tarp Ežero ir Trakų gatvių. Iš pradžių buvo apgyvendintas Kaukazo, paskui Ežero–Trakų getas. Galutinai žydų perkėlimas baigtas 1941 m. rugpjūčio 15 d. Abiejuose getuose atsidūrė apie 4 000–5 000 žydų. Žydų komitetas buvo reorganizuotas į Žydų tarybą; pirmininku tapo M. Leibavičius.[1][2]

Likvidavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Iki 1943 m. spalio Šiaulių getas priklausė apygardos komisaro Hans Gewecke valdžiai, o nuo 1943 m. spalio 1 d. Šiaulių getą ėmė kontroliuoti SS. Getas tapo koncentracijos stovykla, jos viršininku buvo paskirtas SS oberšarfiureris Hermanas Schlöfas.[3] Vidaus administracijai nuo 1944 m. balandžio 1 d.

1943 m. spalio viduryje Kaukazo getas panaikintas, liko tik Ežero–Trakų getas ir darbo stovyklos.

1944 m. liepos 15 d. prasidėjo Šiaulių geto likvidavimas. Keli tūkstančiai žydų keturiais etapais pervežti į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Karo pabaigos sulaukė 350–500 Šiaulių žydų.[1][2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 „Šiaulių žydų bendruomenė“. Jewish community of Lithuania. Nuoroda tikrinta 27 April 2012. 
  2. 2,0 2,1 Lipshitz, Leiba (2002). “The Šiauliai Ghetto, July 18,1941–July 24,1944”, Šiaulių getas: kalinių sąrašai 1942. Vilna Gaon State Jewish Museum. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 9955-9556-00“..
  3. Dr. Arūnas Bubnys. „Trumpa holokausto Lietuvoje istorija, istoriografija ir bibliografija“. Suarchyvuotas originalas 2016-01-27. Nuoroda tikrinta 2016-03-02.