Šiaulių getas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Šiaulių getas buvo sudarytas iš dviejų dalių: Kaukazo priemiestyje ir tarp Ežero ir Trakų gatvių. 1943 m. abu getai perduoti SS žinion ir tapo koncentracijos stovyklomis, o 1944 m. liepos 15 d. buvo pradėti likviduoti, apie 3000 žydų buvo pervežta į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kur 1945 m. gegužės 2 d. likusius gyvus žydus išlaisvino amerikiečių kariuomenė. Iš viso po karo Šiauliuose liko tik 350–500 žydų.

Įsteigimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geto steigimu Šiauliuose okupacinė vokiečių valdžia ėmė rūpintis 1941 m. liepos pirmoje pusėje. Nurodymus organizuoti mieste getą davė Šiaulių miesto vokiečių karo komendantas, o geto steigimą ir žydų perkėlimą organizavo įgaliotiniu žydų reikalams paskirtas Šiaulių miesto burmistro pavaduotojas Antanas Stankus. Vykdydamas užduotį, A. Stankus pasitelkė žinomus miesto žydus – buvo įsteigtas žydų komitetas. Nuo 1941 m. liepos 19 d. iki 22 d. paskelbta registracija, kurios metu visi miesto žydai turėjo registruotis savivaldybėje. Getui buvo parinktos dvi vietovės: Kaukazo priemiestis ir ruožas tarp Ežero ir Trakų gatvių. Iš pradžių buvo apgyvendintas Kaukazo, paskui Ežero–Trakų getas. Galutinai žydų perkėlimas baigtas 1941 m. rugpjūčio 15 d. Abiejuose getuose atsidūrė apie 4 000–5 000 žydų. Žydų komitetas buvo reorganizuotas į Žydų tarybą; pirmininku tapo M. Leibavičius.[1][2]

Likvidavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1943 m. spalio Šiaulių getas priklausė apygardos komisaro Hans Gewecke valdžiai, o nuo 1943 m. spalio 1 d. Šiaulių getą ėmė kontroliuoti SS. Getas tapo koncentracijos stovykla, jos viršininku buvo paskirtas SS oberšarfiureris Hermanas Schlöfas.[3] Vidaus administracijai nuo 1944 m. balandžio 1 d.

1943 m. spalio viduryje Kaukazo getas panaikintas, liko tik Ežero–Trakų getas ir darbo stovyklos.

1944 m. liepos 15 d. prasidėjo Šiaulių geto likvidavimas. Keli tūkstančiai žydų keturiais etapais pervežti į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Karo pabaigos sulaukė 350–500 Šiaulių žydų.[1][2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Šiaulių žydų bendruomenė“. Jewish community of Lithuania. Nuoroda tikrinta 27 April 2012. [neveikianti nuoroda]
  2. 2,0 2,1 Lipshitz, Leiba (2002). “The Šiauliai Ghetto, July 18,1941–July 24,1944”, Šiaulių getas: kalinių sąrašai 1942. Vilna Gaon State Jewish Museum. ISBN 9955-9556-00.
  3. Dr. Arūnas Bubnys. „Trumpa holokausto Lietuvoje istorija, istoriografija ir bibliografija“. Suarchyvuotas originalas 2016-01-27. Nuoroda tikrinta 2016-03-02.