Zatokų apylinkė
55°41′š. pl. 26°23′r. ilg. / 55.69°š. pl. 26.38°r. ilg.
 Zatokų apylinkė | ||
| Centras | Zatokai | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Smalvų valsčius | |
| Apskritis | Zarasų apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Zarasų rajonas (1950–1963) | |
| Sritis | Vilniaus sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Turmanto seniūnija | ||
Zatokų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Smalvų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Zarasų rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Smalvų apylinkės, dalis Turmanto apylinkės ir dalis Stačiūnų apylinkės, o dalis Zatokų apylinkės prijungta prie Bernotiškių apylinkės. 1962 m. prijungta didžioji dalis Turmanto apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Zatokų apylinkė prijungta prie Kimbartiškės apylinkės ir Smalvų apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) | „Garbingo darbo“ kolūkis [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) | 38,6 | „Garbingo darbo“ kolūkis [5] | 4 kaimai, 40 vienkiemių | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 201
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 3–4
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 59–61
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 69–70
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 581