Smalėnų šv. Izidoriaus Artojo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Smalėnų šv. Izidoriaus Artojo bažnyčia
Vyskupija Luko
Dekanatas Seinų Šv. Kazimiero Karalaičio
Savivaldybė Punsko valsčius
Gyvenvietė Smalėnai
Adresas PL 16-515 Smalėnų 16
Statybinė medžiaga baltintas mūras
Pastatyta (įrengta) 1839 m.
Stilius neogotika

Smalėnų Šv. Izidoriaus Artojo bažnyčia (lenk. Kościoł św. Izydora Oracza w Smolanach) – Romos katalikų bažnyčia šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrityje, Punsko valsčiuje, Smalėnų kaime. Atlaidai: gegužės 15 d. – Šv. Izidoriaus Artojo: rugpjūčio 2 d. – Angeliškos Dievo Motinos. Sekmadieniais ir šventadieniais mišios laikomos dukart lenkų kalba ir vieną kartą lietuviškai. Prieš lietuviškas pamaldas giedamas rožinis. Klebonas – kun. Voicechas Jacekas Stoklosa (lenk. Wojciech Jacek Stokłosa) (2008 m.). Vyksta rekolekcijos kunigams, vasarą rengiamos jaunimo stovyklos, o vienuolyne įrengti nakvynės namai maldininkams. Prieniškio Algirdo Vaištaro drožtas medinis kryžius.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastato išmatavimai: 26 m (ilgis) x 12 m (plotis) x 9 m (aukštis), jis yra vienanavis, su 14 m aukščio bokštu. Bažnyčios viduje išsidėstę trys altoriai: pagrindiniame patalpinta Nukryžiuoto Kristaus skulptūra, dešiniajame – Šv. Izidoriaus ir Šv. Antano paveikslai. Kairiajame altoriuje yra Angeliškos Dievo motinos paveikslas, uždengtas Čenstakavos Dievo Motinos paveikslu. Ant sienų – Kryžiaus kelio paveikslai. Bažnyčios kieme stovi šv. Mykolo Archangelo koplyčia, kurioje palidota fundatorių Habermanų šeima. Dengtas čerpėmis mūrinis U formos vienuolynas užbaigtas 1839 m., o 1975 m. vienuoliai obliatai pristatė antrą aukštą ir uždengė pastatą skarda.

Parapija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš įsikuriant parapijai, aplinkinių kaimų gyventojai lankydavo toliau stovinčias bažnyčias Punske, Seinuose, Krasnapolyje, Kalietnike. Šeipiškių dvarininko Mykolo Habermano iniciatyva buvo pastatyta bažnyčia, kuri 1897 m. lapkričio 4 d. tapo parapijine. XIX a. antrojoje pusėje įsikuria vienuoliai – reformuoti pranciškonai (mažesnieji broliai). Vienuolyno mokykloje lietuvių jaunuolius mokė brolis Augustinas (Augustinas Zaicas), joje mokėsi ir žinomas kompozitorius Juozas Kalvaitis, pasižymėjęs JAV lietuvių spaudos darbuotojas Domininkas Tomas Bačkauskas.1874 metais Rusijos caro įsakymu vienuolyną uždarė. Paskutinis vienuolis Tėvas Hiacintas Vasiliauskas, paliktas aptarnauti vietos katalikus, mirė 1889 m. Bažnyčia, iš pradžių buvusi filija, tapo naujai įkurtos Švento Izidoriaus parapijos šventove. Parapija apėmė 15 kaimų ir apie 1 500 parapijiečių. XX a. pradžioje ir ypač po Antrojo pasaulinio karo pastatai buvo apleisti. Padėtis pasikeitė apie 1970 m., kai parapijos sielovada perėmė misionieriai obliatai, kurie pradėjo kapitališkai remontuoti bažnyčią ir vienuolyną.

1946 m. Lomžos vyskupas Česlovas Fialkovskis uždraudė pamaldas lietuvių kalba. 1959 m. parapijai priklausė 1118 tikinčiųjų, ji apėmė šiuos kaimus: Bokšiai, Mūravotas Tiltas, Raistkiemis, Rudauka, Seivai, Smalėnai, Šeipiškės, Teklinavas, Vilkapėdžiai, Žvikeliai. Per laiką kai kurie kaimai (Šeipiškės, Teklinavas, Baraniškiai, Polesė) buvo prijungti prie kitų parapijų, o vidugiriečiai pasistatė savo bažnyčią.

XXI a. pradžioje parapija apėmė aštuonis kaimus su 39 namais ir 812 parapijiečiais. Kaimai tuštėja, nes mažėja darbo vietų, ne vienas kaimietis prasigerė ar persikelė gyventi į miestą. Prapijos teritorijoje teveikia tik viena Smalėnų pagrindinė mokykla.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]