Smėlyninis eraičinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Festuca psammophila
Apsauga: 4(I) – Nenustatyta
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Liliidae)
Šeima: Migliniai
(Wikispecies-logo.svg Poaceae)
Gentis: Eraičinas
(Wikispecies-logo.svg Festuca)
Rūšis: Smėlyninis eraičinas
(Wikispecies-logo.svg Festuca psammophila)
Binomas
Festuca psammophila
(Hack. ex Celak) Fritsch [1]

Smėlyninis eraičinas (lot. Festuca psammophila) – miglinių (Poaceae) šeimos eraičinų (Festuca) genties augalų rūšis, endeminė Vidurio Europoje.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augalas daugiametis, sudarantis nedidelius kupstus. Stiebas 20–60 cm aukščio, plikas. Lapų makštys šviesiai violetinės, žiedyno ašis nešiurkšti. Žydi birželio–liepos mėn. Dauginasi sėklomis, kurios plinta per potvynius.

Auga smėlėtuose upių šlaituose, pasitaiko pamiškėse, žemyninėse kopose, tarp pušynų. Gana gausiai auga ir vyrauja Cladonio–Pinetum bendrijose.

Populiacija Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje smėlyninis eraičinas nuo 1981 m. įrašytas į Saugomų augalų sąrašus.[2] Žinomos gausios populiacijos Pietryčių Lietuvoje – Nemuno, Merkio upių aukštuose smėlėtuose šlaituose, tačiau užimančios nedidelius plotelius (50–200 kv. m).[3] Juose generatyviniai ir vegetatyviniai individai žolyne sudaro beveik ištisinę dangą. Vegetatyviniai augalai vyrauja mažesniuose ploteliuose (iki 30 kv. m) palei Ūlos, Sraujos, Skroblaus ir Stangės upes. Smėlyninio eraičino išlikimui didelę įtaką daro žmogaus ūkinė veikla. Populiacijai grėsmę kelia vėjo ir vandens erozija, smėlynų apželdinimas mišku.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]