Skopas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Potas, arba Meilės ilgesys, rom. kopija, Kapitolijaus muziejai.

Skopas (gr. Σκόπας) – 395-350 m. pr. m. e. gyvenęs graikų skulptorius ir architektas. Kartu su Praksiteliu ir Lisipu laikomas vienu iš geriausių klasikinio Graikijos laikotarpio skulptūros atstovų, padariusių įtaką helenizmui. Dirbo Halikarnase, Tegėjoje, Atėnuose. Jo stilių paveikė Polikletas.

Gyvenimas ir kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skopas gimė 395 m. pr. m. e. Paro saloje, esančioje Kikladų salyne, galėjo priklausyti menininkų šeimai. Pasak Plinijaus, dirbdamas Halikarnase Skopas kartu su Praksiteliu prisidėjo prie Halikarnaso mauzoliejaus statybų, sukūrė keletą reljefų bei papuošimų, taip pat prisidėjo prie Artemidės šventyklos Efese. Išliko jo pastatytos ir išpuoštos Atėnės šventyklos Tegėjoje (Arkadija) frontono statulų galvos. Plinijus mini, kad šventykloje Skopas buvo atsakingas už Asklepijaus ir Higėjos statulas.[1] Iš jų matyti, kad jis buvo rimtesnis ir patetiškesnis už Praksitelį. Jo skulptūros pasižymi nedaug atvertomis burnomis ir „giliai nuskendusiomis“ akimis, ugninga aistra ir dinamika. Skopas mirė apie 350 m. pr. m. e.[2]

Jam priskiriamos skulptūros: „Meleagras“, „Mainadė“ (arba „Pašėlusi Mainadė“), „Potas“ (arba „Meilės ilgesys“), gali būti, kad „Kitara grojantis Apolonas“, „Ludoviso Arėjas“ ir „Lansdauno Heraklis“, taip pat Niobės dukterų sunaikinimą vaizduojančios statulos irgi yra jo sukurtos skulptūros.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.britannica.com/EBchecked/topic/529263/Scopas
  2. Antikos žodynas, Alma littera, Vilnius, 1998 m., 461–462 p.