Kiklados

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kikladų nomas
gr. Νομός Κυκλάδων
Nomos Kykladon.png
Valstybė Graikijos vėliava Graikija
Periferija Pietų Egėjo periferija
Administracinis centras Ermupolis
Demų skaičius 20
Kinotitų skaičius 11
Gyventojų (2005) 119 549
Plotas 2 572 km²
Tankumas (2005) 46 žm./km²
ISO 3166-2 GR-82
Pašto kodas 84x xx
Tel. kodas 228x0

Kiklados (gr. Κυκλάδε = Kykládes) – Graikijos salų grupė Egėjo jūroje. Tai viena iš salų grupių, sudarančių Egėjo archipelagą. Pavadinimas reiškia, kad jos yra aplink (κυκλάς) šventą Delo salą.

Oja Santorino saloje
Marmuro skaldykla Nakse
Paro, Antiparo ir Despotiko salos

Kikladų salų grupę sudaro apie 220 salų, iš kurių didžiausios yra Amorgas, Anafė, Andras, Antiparas, Delas, Eschatė, Ijas, Kėja, Kimolas, Kytnas, Melas, Mykonas, Naksas, Paras, Folegandras, Serifas, Sifnas, Sikinas, Syras, Tenas ir Tera arba Santorinas. Kiklados yra nugrimzdusių kalnų viršūnės, tik Santorinas ir Milas yra vulkaninės kilmės. Klimatas yra sausas ir švelnus, išskyrus Nakso salą, žemė nederlinga. Salos kalnuotos, aukštis iki 1008 m (Nakso saloje).

Pagrindinis salų miestas ir sostinė yra Ermupolio miestas Syro saloje, kuriame gyvena 13 400 gyventojų. Daugumą mažųjų salų yra negyvenamos. Kikladų salynas sudaro Kikladų nomą Pietų Egėjo periferijoje.

Visoje salų grupėje gyvena 119 549 gyventojai. Regione auginamos vynuogės, vaisiai, kviečiai, gaminamas alyvuogių aliejus ir tabakas. Skaldomas marmuras.[1] Plėtojamas turizmas.

Čia atsirado graikų išvesta kačių rūšis, vadinama Egėjo kate.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmonės Kikladų salyne apsigyveno neolite (apie 6 tūkstm. pr. m. e.). Bronzos amžiuje čia buvo paplitusi savita Kikladų kultūra. Apie 2 tūkstmm. pr. m. e. šiaurinėse salose apsigyveno jonėnai, Delo sala pamažu tapo senovės Graikijos religijos centru. Apie 900 m. pr. m. e. Kikladų pietines salas užėmė iš Peloponeso atsikėlę dorėnai. V a. pr. m. e. Kikladų salų poliai priklausė Delo sąjungai, IV a. pr. m. e. – Atėnų antrajai jūrų sąjungai. 133 m. pr. m. e. salyną užėmė romėnai.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 209
  2. Nijolė Juchnevičienė. Kiklados. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

Koordinatės: 37°00′š. pl. 25°06′r. ilg. / 37.00°š. pl. 25.10°r. ilg. / 37.00; 25.10