Skernevicės

Koordinatės: 51°58′00″ š. pl. 20°09′00″ r. ilg. / 51.96667°š. pl. 20.15000°r. ilg. / 51.96667; 20.15000 (Skernevicės)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skernevicės
lenk. Skierniewice
            
Skernevicių geležinkelio stotis
Skernevicės
Skernevicės
51°58′00″ š. pl. 20°09′00″ r. ilg. / 51.96667°š. pl. 20.15000°r. ilg. / 51.96667; 20.15000 (Skernevicės)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija link={{{alias}}} Lodzės vaivadija
Apskritis Skernevicių apskritis
Gyventojų (2007) 49 132
Plotas 32,6 km²
Tankumas (2007) 1 507 žm./km²
Pašto kodas 96-100
Tinklalapis www.skierniewice.net.pl
Vikiteka Skernevicės

Skernevi̇̀cės [1] (lenk. Skierniewice) – miestas-apskritis vidurio Lenkijoje, Lodzės vaivadijoje, pusiaukelėje tarp Lodzės ir Varšuvos. Apskrities centras, įsikūręs prie Skernevkos (Skierniewka) upės. 19751998 m. laikotarpyje buvo Skernevicių vaivadijos centru. 49,1 tūkst. gyventojų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rotušė

Miestas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1359 m. Skernevicėms miesto teisės suteiktos 1457 m. pagal arkivyskupo Jano Sprovskio (Jan Sprowski) raštą. Teises 1463 m. patvirtino Kazimieras Jogailaitis. Garsioji Skernevicių geležinkelio stotis buvo Varšuvos–Vienos geležinkelio dalimi. 1884 m. rugsėjo 15 d. čia įvyko Trijų imperatorių lygos (vok. Dreikaiserabkommen) susitikimas, kuriame dalyvavo rusų caras Aleksandras II, austrų imperatorius Pranciškus Juozapas I ir vokiečių kaizeris Vilhelmas I. XIX a. čia buvo Varšuvos gubernijos Skernevicių apskrities centras.[2]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su miesto istorija susiję kompozitorius Frederikas Šopenas, rašytojas Vladislavas Reimontas, poetas Ignacijus Krasickis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Skierniewice. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 672 psl. (lenk.)