Simonas Berentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Simonas Berentas (lenk. Szymon Berent, 1585 m. Braunsbergas, dab. Branevas, Lenkija1649 m. gegužės 16 d. ten pat) – SJ, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kultūros veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prūsų kilmės. Nuo 1600 m. jėzuitas. 1602-1611 m. mokėsi Vilniaus, Braunsbergo ir Nesvyžiaus kolegijose.

Braunsbergo kolegijoje 1614-1617 m. dėstė filosofiją, 1619-1621 m. Vilniaus akademijoje dėstė hebrajų kalbą, matematiką ir moralės teologiją. Garsėjo kaip pamokslininkas. Dirbo Lietuvos didžiojo kanclerio Albrechto Stanislovo Radvilos dvare (1626-1634 m. kapelionas), vėliau buvo karalaičio Aleksandro Karolio Vazos nuodėmklausiu. 1641-1646 m. popiežiaus seminarijos prefektas Braunsberge.

Braunsberge išleido anoniminius kūrinius: „Jėzaus vardo litanija“ (lot. Litaniarium de Nomine Jesu… 8 balsams, 1638 m.), „Palaimintosios Mergelės Marijos litanija“ (Litaniarium Lauretanarum de B. Virgine Maria… 8 balsams, 1639 m.); abu leidiniai dingę.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Simonas Berentas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 80 psl.