Sicinskiai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sicinskiai
Lietuvos Sicinskių giminės Teisybės herbas
Kilmė	Lenkija, Lietuva
Pradininkas	Motiejus (arba Mykolas) Sicinskis
Titulas	bajorai
Laikotarpis	XVI a.
Šalys	LDK
Dvarai	Pamūšis, Pamarmakis, Stačiūnai, Dovainiškiai, Nevėžninkai Vaišvilčiai, Pavešėčiai, Molainiai k, Jurgėnai ir Tolkonys , Gegužinė (Vilniaus vaitijoje), Pakruojis, Upytė ir Lygumai, Promedziava Raseiniai ,Savitiškis ,Naujasodis, Zubiškės, Vaišvilčiai, Puodžiūnai ,Krikliniai, Žadeikonys, Beršteliai, Naciūnai, Miciūnai (Jovaišiai), Rūkonys, Pietrūnai, Gedeikonys, Žeimelio miestelis.

Sicinskiai – Lenkijos ir Lietuvos bajorų giminė.

Genealogija

Sicinskių giminė žinoma nuo XVI a. Lenkų herbynuose minimos trys giminės šakos, turėjusios Trijų rožių (lenkiškai Doliwa), Seno arklio (Starykoń) ir Teisybės (Prawdzic) herbus. Pastarąjį turėjo su Lietuva susijusi giminės šaka. Giminės šaknys – Pšemyslio vaivadija Lenkijoje. Pavardė kildinama iš jų protėvių valdyto Sitno dvaro. Pirmasis istoriniuose dokumentuose paminėtas giminės atstovas buvo Motiejus (arba Mykolas) Sicinskis, vedęs Grabinską. Vėliau minimas riteris Kasparas Sicinskis, o pastarojo sūnus Jonas Sicinskis apsigyveno Lietuvoje. Jo sūnaus (?) Valentino sūnus Jonas Sicinskis (apie 1560–1621) – Upytės pulko rotmistras, Biržų seniūnas, Upytės seimelio maršalka. Jo sūnūs Hektoras Dovydas Sicinskis (1589–1632 m.), Kazimieras Sicinskis (1612 – po 1699 m.) ir Vladislovas Sicinskis (apie 1615–1672 m.). Hektoras Dovydas turėjo dukrą Konstanciją ir sūnų Aleksandrą (mirė 1694 m.).

Iš Lenkijoje likusios giminės pagarsėjo rotmistras Adomas Sicinskis (Adam Siciński), 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui vadovavęs kavalerijos brigados vyriausiajam štabui, Rišardas Sicinskis (Ryszard Siciński) Masonų ložės Wielka Loża Narodowa Polski Didysis magistras, Žanas Vaitiekus Sicinskis (Jean Wojciech Siciński) – Masonų ložės Ryt Szkocki Dawny i Uznany Didysis komandoras, Andrius Sicinskis (Andrzej Siciński) – politologas, sociologas, 1991–1992 m. Jano Olševskio vyriausybės kultūros ir meno ministras.

Dvarai Lietuvoje

Jonui Sicinskiui Upytės paviete priklausė Pamūšis, Pamarmakis (parduotas 1612 m.), Stačiūnai, Dovainiškiai, Nevėžninkai su Vaišvilčių, Pavešėčių, Molainių kaimais, 1595 m. pirkti Jurgėnai ir Tolkonys, taip pat Gegužinė (Vilniaus vaitijoje). Pirmosios žmonos kraitis buvo Pakruojis, Upytė ir Lygumai Upytės paviete, o antrosios – Promedziava su Paskiškių palivarku Raseinių paviete. Be to, po antrosios santuokos Upytės paviete jam priklausė Savitiškis ir dvaro kaimai Naujasodis, Zubiškės, Vaišvilčiai, Puodžiūnai ir Krikliniai. Iš trečios santuokos gavo dalį Hlebovo dvaro (likutį išpirko 1611–1612 m.) su Krotoszyn ir Plebansk palivarkais, ir kaimai Žadeikonys, Beršteliai, Naciūnai, Miciūnai (Jovaišiai), Rūkonys, Pietrūnai, Gedeikonys, Žeimelio miestelis.

Užstatu iš Kristupo Radvilos turėjo Navaršonis, o 1614 m. už 49 tūkst. auksinų pirko didelį Naujamiesčio dvarą. Bet jau 1620 m. šią valdą buvo užstatęs Aleksandrui Kolenskiui už 10 tūkst. kapų grašių. 1614 m. iš Jurgio Volminskio, Upytės seniūno, pirko mūrinį namą Vilniuje Pilies gatvėje. 1617 m. iš karaliaus gavo Bobruso palivarką, didelį Baisogalos dvarą su 4 kaimais, Žemaitijoje lėno teise turėjo Pleidžiūnų lėną. Trumpai (prieš 1617 m.) turėjo Kildiškių dvarelį (Upytės paviete). Iš 1692 m. Savitiškio dvaro inventoriaus matyti, kad Aleksandras Sicinskis Savitiškio dvarą su Pavešėčių ir Naujakaimio kaimais užstatė.

Vladislovui Sicinskiui liko Upytė prie Vešeto su Savitiškio palivarku ir 6 kaimais. Kitus dvarus pirko jau kartu su žmona: tai buvo Vadaktai arba Veikiškiai, užrašyti kaip žmonos dalis, Požarskio vaitystė su 6 kaimais, Gineitiškių palivarkas Vilniaus paviete, iš Jonušo Radvilos pirkta sodyba Vilniuje Puškarnėje. 1664 m. Upytės dvarą su jam priklausančiu palivarku ir kaimais jis užrašė žmonai Eleonorai Sologubaitei – Tiškevičienei.