Siaminis gaidukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Betta splendens
Siaminis gaidukas, patinas (Betta splendens)
Siaminis gaidukas, patinas (Betta splendens)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Kaulinės žuvys
( Osteichthyes)
Klasė: Stipinpelekės žuvys
( Actinopterygii)
Būrys: Ešeržuvės
( Perciformes)
Šeima: Guraminės
( Osphronemidae)
Gentis: Gaidukai
( Betta)
Rūšis: Siaminis gaidukas
( Betta splendens)
Binomas
Betta splendens
Regan, 1910
FishBase

Siaminis gaidukas, Siamo kautyninė žuvytė (Betta splendens) – guraminių (Osphronemidae) šeimos žuvis. Dydis iki 6-7 cm ilgio. Kvėpuoja ne tik vandenyje ištirpusiu deguonimi, bet taip pat ir atmosferos oru.

Patinas turi gerokai didesnius pelekus nei patelės, esti ryškių ir įvairių spalvų. Gamtoje laukinių formų spalvos skiriasi priklausomai nuo regiono. Azijos akvariumininkai yra išvedę begalę selekcinių ir spalvinių gaidelių formų, kurių turbūt neįmanoma išvardinti. Dažniausiai pasitaiko ryškiai raudonos, bordo, mėlynos, žalsvos spalvos žuvys.

Tailande, Kambodžoje, Laose, – rengiamos specialios šių žuvų kovos. Gyvena stovinčiuose ar labai lėtos tėkmės vandenyse su gausia augalija ir dumblėtu dugnu. Pirmą kartą į Europą pateko 1892 metais, importuotos į Prancūziją.

Auginimo sąlygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mėlynos spalvos gaidukas

Akvariumo dydis: nuo 40 litrų, temperatūra: 25-28 °C, pH 6,0-8,0, dGH – iki 25°.

Porai gaidelių užtenka nedidelio, nuo 15 litrų tūrio, akvariumo. Šios žuvys mėgsta šiltą vandenį, todėl reiktų palaikyti apie 24-30 °C vandens temperatūrą. Žuvys yra gana atsparios, prisitaiko prie įvairių sąlygų, todėl vandens cheminė sudėtis didelės reikšmės neturi (dGH iki 25°, pH 6-8). Beje, gaideliai nemėgsta staigių vandens temperatūros pakeitimų, todėl reiktų įsigyti patikimą šildytuvą su termoreguliatoriumi. Akvariumą šioms žuvims reikia įrengti imituojant natūralias gamtos sąlygas – daug augalų, medžio šaknys, labai rekomenduojama auginti vandens paviršiuje augančius augalus. Apskritai, gaidukai yra gana tingios ir nejudrios žuvys, mėgsta gulėti ant augalų vandens paviršiuje ir šildytis po lempa. Laikui bėgant ir žuvims senstant, gaideliai tampa dar didesniais „tinginiais“.

Dviejų patinų viename akvariume neįmanoma laikyti, nes jie nuolat pešasi ir gražūs žuvų pelekai niekada nespėja ataugti, esti nuolat apdriskę. Susitikus dviem patinams, jie atveria žiaunas bei išskečia visus pelekus, tokiu būdu bandydami išgąsdinti konkurentą. Jei toks triukas nepavyksta ir viena iš žuvų nepasitraukia (o taip dažniausiai ir būna), prasideda grumtynės, kurios, beje, gali baigtis vienos iš žuvų mirtimi. Akvariume su vienu patinu galima laikyti keletą patelių. Apskritai šios žuvys yra taikios, bet jų geriau nelaikyti su kitomis ilgapelekėmis žuvimis – gaidelių patinus jos smarkiai erzina.

Maistui neišrankūs, jiems tinkamas įvairus gyvas ir sausas maistas.

Veisimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip ir daugelis labirintinių žuvų patinų, prieš nerštą patinas stato lizdą iš oro burbuliukų. Neršia ir bendrame akvariume, tačiau jei norime išauginti jauniklius, geriausia žuvis perkelti į atskirą akvariumą, kuriame vandens lygis turėtų būti žemas, ne daugiau kaip 20-25 cm. Neršto akvariume grunto nereikia, bet būtina įdėti keletą smulkialapių augalų krūmų, kad patelė turėtų kur slėptis nuo agresyvaus patino. Prieš įleidimą į neršto akvariumą gaidukų pora laikoma atskirai. Neršto akvariume temperatūra pakeliama 2-3 °C aukščiau nei įprasta. Filtras ir oro kompresorius neturi sukelti stiprių vandens srovių, kitaip patinas negalės pastatyti lizdo. Geriausiai tuo metu filtrą ir kompresorių iš viso išjungti.

Ikreliai (jų būna iki 600) išneršiami tiesiai į lizdą. Patinas po neršto tampa agresyvus, saugo lizdą nuo kitų žuvų. Jei pora neršia atskirame akvariume, patelę tuo metu reikia atskirti ir palikti patiną vieną rūpintis palikuonimis. Po neršto praėjus maždaug 24 valandoms, išsirita lervutės. Dar po kelių parų mailius pradeda plaukioti ir intensyviai ieškoti maisto. Reiktų pradėti juos maitinti infuzorijomis, nors galima duoti ir specialaus mailiui skirto maisto arba labai smulkiai sutrinti įprastą sausą pašarą (dribsnius).