Seredžiaus kapinynas

Koordinatės: 55°4′37″ š. pl. 23°24′40″ r. ilg. / 55.07694°š. pl. 23.41111°r. ilg. / 55.07694; 23.41111
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Seredžiaus kapinynas
[[Image:|250px]]
Seredžiaus kapinynas
Seredžiaus kapinynas
Koordinatės
55°4′37″ š. pl. 23°24′40″ r. ilg. / 55.07694°š. pl. 23.41111°r. ilg. / 55.07694; 23.41111
Vieta Jurbarko rajonas
Seniūnija Seredžiaus seniūnija
Plotas 7900 m²
Naudotas IIIXIII a.
Tirtas 19361937, 1964, 1977 m.
Registro Nr. 16352 / A1937 / AR1696[1]

Seredžiaus kapinynas – senovinė laidojimo vieta, rasta Jurbarko rajone, prie Seredžiaus miestelio, ties Nemuno ir Dubysos santaka, Dubysos dešiniajame krante, greta kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda  ir Seredžiaus piliavietės. Patenka į Panemunių regioninį parką, Seredžiaus kraštovaizdžio draustinį.

Apie 900 m³ plote rasta 70 griautinių kapų su įkapėmis iš IIIIV a. bei 2 degintiniai kapai be įkapių iš VIXIII a. Mirusiųjų laidojimo kryptis įvairi, laidota su karstais ir be jų, keturkampėse duobėse. Įkapes sudaro emalio ir stiklo karolių vėriniai (atvežti iš Romos imperijos), antkaklės, apyrankės, įnagiai, ginklai.

19361937 m. Seredžiaus kapinyną tyrė Jono Puzino vadovaujami Kultūros muziejaus archeologai, 1964 m. – Mykolo Michelberto vadovaujami Istorijos instituto archeologai, 1977 m. – Juozo Markelevičiaus vadovaujama paminklų apsaugos taryba. Radiniai saugomi Kauno istorijos, nacionaliniame muziejuose.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Objekto Nr. 16352 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. Seredžiaus kapinynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 656