Semeliškių valsčius
| Semeliškių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIV a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Semeliškės |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Trakų apskritis (1861–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda | Trakų apskritis (1919–1920) |
 Lietuva
| |
| Trakų apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Trakų apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Trakų apskritis (1944–1950) |
Semeliškių valsčius (rus. Сумилишская волость, lenk. gmina Sumiliszki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietryčių Lietuvos teritorijoje. Centras – Semeliškės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius minimas nuo XVI a. pradžios. Carmečiu atkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Vievio rajonui (12 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 5312 | 489 kiemai [2] | 75 | ||
| 1874 m. | 7252 | 485 kiemai [3] | 11 seniūnijų | 89 | |
| 1880 m. | 7543 | 485 kiemai [4] | 11 seniūnijų | 87 | |
| 1885 m. | 8647 | 568 kiemai [5] | 10 seniūnijų | 87 | |
| 1890 m. | 8506 | 489 kiemai [6] | 11 seniūnijų | 83 | |
| 1923 m.[7] | 211 | 7463 | 1483 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
213 | 12 apylinkių [8] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] | Apylinkė, 1949 m.[12] |
|---|---|---|---|
| Bagdononys | Богдананцское | Bohdanańce | - |
| Beižionys | - | - | Beižionių apylinkė |
| Budiliai | Будзильское | Budzile | Budilių apylinkė |
| Daugirdiškės | Довгордзишское | Dowgierdziszki | Daugirdiškių apylinkė |
| Grinapolis | - | - | Grinapolio apylinkė |
| Jagėlonys | Ягелянское | Jagielany | Jagėlonių apylinkė |
| Kareivonys | Корейвянское | Korejwiańce | - |
| Karkučiai | Коркутянское | Korkuciany | - |
| Kietaviškės | Кѣтовишское | Kietowiszki | - |
| Kozelkiškės | - | - | Kozelkiškių apylinkė |
| Musteniai | Мустынянское | Mustyniany | Mustenių apylinkė |
| Nečiūnai | - | - | Nečiūnų apylinkė |
| Noškūnai | Нашкунское | Naszkuny | Noškūnų apylinkė |
| Semeliškės | Сумелишское | Sumiliszki | Semeliškių apylinkė |
| Stančikai | - | - | Stančikų apylinkė |
| Vindžiuliai | Виндзюльское | Windziule | - |
| Žikaronys | - | - | Žikaronių apylinkė |
| Iš viso: | 11 seniūnijų | 11 seniūnijų | 12 apylinkių |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 288 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 159
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 283–290 psl.
- ↑ Sumiliszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 585 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 162