Kareivonys
Kitos reikšmės – Kareivonys (reikšmės).
| Kareivonys | ||
|---|---|---|
  Kareivonys |
||
| 54°45′18″š. pl. 24°35′17″r. ilg. / 54.755°š. pl. 24.588°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Elektrėnų savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kietaviškių seniūnija | |
| Gyventojų | 266 | |
Kareivonys – kaimas Elektrėnų savivaldybėje, 1 km į vakarus nuo Kietaviškių, 4 km į pietvakarius nuo Elektrėnų. Seniūnaitijos centras. Veikia Kietaviškių pagrindinė mokykla, bendrovės „Kietaviškių gausa“ (daržininkystė ir gėlininkystė žieminiuose šiltnamiuose), „Dominga Mill“ (medienos apdirbimas).
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalia gyvenvietės tyvuliuoja Aujėdo ir Bedugnio ežerai, rytiniu gyvenvietės pakraščiu teka Strėvos intakas Spengla, pietryčiuose telkšo Kareivonių tvenkinys.
Į vakarus nuo gyvenvietės yra neištirtas Kareivonių piliakalnis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Į vakarus nuo kaimo yra Balceriškių piliakalnis, į šiaurę – Mūro Strėvininkų piliakalnis. 1995 m. Kareivonyse per archeologijos žvalgomąją ekspediciją aptikta vėlyvojo paleolito ir mezolito pradžios (VIII–V tūkstantmetis pr. m. e.) gyvenvietės pėdsakų. Kaimas (lenk. Koreywiance) minimas 1744 m. Kietaviškių parapijos gyvenviečių sąraše. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą klebonas K. Čepanas buvo įsteigęs slaptą lietuvių mokyklą. 1941 m. TSRS okupacinė valdžia į Sibirą ištrėmė Kareivių, 1949 m. – Kalikauskų šeimas. [2]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1919–1940 m. | Kietaviškių valsčius, Trakų apskritis |
| 1950–1962 m. | Kietaviškių apylinkė, Vievio rajonas |
| 1962–1995 m. | Kietaviškių apylinkė, Kaišiadorių rajonas |
| 1995–1999 m. | Kietaviškių seniūnija, Kaišiadorių rajono savivaldybė |
| nuo 1999 m. | Kietaviškių seniūnija, Elektrėnų savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1989 m.sur.[7] | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | 2021 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 280 | 268 | 246 | 185 | 83 | 145 | 335 | 298 | 266 | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime gimė:
- Juozas Kralikauskas, rašytojas.
- Vytautas Markauskas, TSRS ir Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas.
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime veikia žemės ūkio įmonės Kietaviškių gausa šiltnamių auginimo padalinys.[11]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Kareivonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 418 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Kareivonys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 60 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Kietaviskiu.lt Archyvuota kopija 2013-09-25 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Korejwiańce. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 400 psl. (lenk.)